UŽDARYTI
MEDIJOS

Naujienos

2019 GRUODŽIO 11 D.
Kodėl iš Lietuvos herbų dingo žuvys?
Tuščias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieniša karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva – tokiomis keistomis transformacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko šių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl iš jų dingo žuvys?

Viskas labai paprasta – šia simboline akcija, trumpam pakeisdami savo herbus, miestai išreiškia savo susirūpinimą opia problema – nykstančiomis žuvies rūšimis – ir jungiasi prie Lietuvos gamtos fondo inicijuotos „Nyksta žuvys“ kampanijos. Karmėlava, Neveronys, Viešvilė, Aukštadvaris, Švenčionys tokiu būdu siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti žmones naudotis sąmoningam vartotojui skirtu žuvies bei jūros produktų gidu.

„Išgirdę apie šį projektą, neabejodami nusprendėme jį palaikyti, kadangi mums svarbios aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos. Taigi, nepabijojome simboliškai iš savo herbo išsiimti šokančius upėtakius, kuriuos laikome Aukštadvario identiteto dalimi, ir taip solidarizuotis su šia akcija. Tikimės, kad daugiau žmonių sužinos apie dar mažai nušviestą nykstančių rūšių problemą“, – sako Aukštadvario seniūnas Laimis Kvedaravičius, ekologiją ir gamtos puoselėjimą įvardijęs svarbiomis vertybėmis.

Karmėlavos, Neveronių, Viešvilės, Aukštadvario, Švenčionių miestelėnus projekto iniciatoriai skuba nuraminti, jog žuvys į herbus netrukus sugrįš ir jokių oficialių heraldikos pokyčių įtvirtinta nebus. Visgi, jei toliau dažnai net patys to nesuvokdami valgysime nykstačias žuvų rūšis, jos gali likti tik herbuose, tačiau ne vandenyse.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, – pasakoja Lietuvos gamtos fondo žuvies ekspertas Robertas Staponkus.

Leidinyje, kuriam palaikymą išreiškė Lietuvos miesteliai, žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę. Gidas „Nyksta žuvys“ rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

2019 BIRŽELIO 27 D.
Kokią žuvį valgyti, kad ji neišnyktų?
Ar žinote, jog atsakingai rinkdamiesi žuvį savo stalui, galite ne tik save aprūpinti reikiamomis maistinėmis medžiagomis, bet ir išsaugoti nykstančias žuvies rūšis? Lietuvos gamtos fondas kviečia visus peržiūrėti savo žuvies rinkimosi įpročius ir taip prisidėti prie didelių pokyčių žuvies rūšių įvairovės išsaugojimui.

Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Mokslininkai prognozuoja, jog, nieko neikeičiant, jau artimiausiais dešimtmečiais mes iš viso nebeturėsime komercinių žuvies išteklių.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Žuvis yra skanus ir naudingas sveikatai produktas, tad juo mėgautis tikrai reikia. Tiesiog prisiminkime, jog pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai. Nei žuvies mėgėjai, nei žvejai, nei tiekėjai nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies išteklių sąskaita siekiama gauti kuo didesnį pelną, o didelė konkurencija tarp žvejų neleidžia savanorišku pagrindu riboti mažėjančių išteklių gaudymo – juk visada atsiras žvejų, kurie į tokius susitarimus numoja ranka. Visgi žvejai ir žvejybos įmonės tikrai negaudytų tiek daug nykstančių žuvų, jei vartotojai vengtų jas pirkti ir rinktųsi tik tas rūšis, kurių ištekliai yra gausūs“, – teigia LGF ekspertas Robertas Staponkus.

Taigi, ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės? Pirmiausia, pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

LGF, bendraudarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei netrukus pristatys atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“, kurio paskirtis – padėti atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius. Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

„Valgykite į sveikatą!“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Deja, šioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rūšių, kurias galima rinktis ramia sąžine. Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima sertifikatą suteikiančių organizacijų. Taip pat žuvies, jūros gėrybių rūšis, kurios yra vis dar gausios: silkės ir strimelės, Baltijos šprotai midijos ir pan.

„Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą bei vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai. Prie šios grupės priskiriama juodadėmė menkė, uotas, Kuršių marių sterkas, pangasija, užauginta Vietname, upinė plekšnė, ūkiuose užauginti eršketai ir vaivorykštiniai upėtakiai.

„Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai. Jei turite galimybę, pasistenkite nepirkti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių. Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris. Šių žuvų populiacija skiriasi skirtinguose vandenyse, taip pat nuo auginimo būdų, tad, renkantis šias žuvis, reikia pasidomėti, iš kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos, kaip augintos.

Taigi, siekiant išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams. Prisiminkite, jog rinkdamiesi žuvį mes lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.

2019 LAPKRIČIO 20 D.
5 eksperto patarimai, kaip atsakingai rinktis žuvį ir jos produktus
Nyksta žuvys – šią liūdną žinią pastaruoju metu vis dažniau linksniuoja tiek aplinkosaugos specialistai, tiek kukliu laimikiu besiskundžiantys žvejai ar žuvies kainų pokyčiais besistebintys pirkėjai. „Net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos, viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį“, – sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) atstovas Robertas Staponkus. Visą reikalingą informaciją jau dabar galite rasti žuvies ir jūros produktų gide sąmoningam vartotojui „Nyksta žyvys“. Tuo tarp žuvies ekspertas dalijasi keletu naudingų patarimų, padėsiančių sąmoningai pasirinkti žuvį ir išsaugoti jų rūšis ateities kartoms.

Rinkitės didesnę žuvį ar filė išpjovą. „Būtų labai pravartu, jei bent apytiksliai įsivaizduotumėte, kokio dydžio yra suaugusi konkrečios rūšies žuvis, ir savo stalui rinktumėtės būtent jas. Visgi, neturint tokių žinių, geriausia rinktis didesnę žuvį. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad žuvis nebuvo sugauta per anksti ir spėjo išneršti – palikti palikuonių. Žinoma, nediskriminuokite ir smulkių žuvies rūšių, tokių kaip šprotai ar strimelės. Šios žuvys užauga nedidelės, jų gyvenimo ciklas gana trumpas, todėl jos gerokai atsparesnės intensyviai žvejybai“, – sako R. Staponkus.

Venkite silpnai išsivysčiusių šalių produkcijos. „Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta. Dažnai silpniau ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose žuvininkystės sektorius būna silpnai reglamentuotas, todėl didesnė tikimybė, kad ten išteklių būklė prasta. Negana to, čia įsikūrę žuvininkystės ūkiai dažnai itin stipriai teršia aplinką“, – sako ekspertas.

Ieškokite vietinių žuvų rūšių. „Kalbant apie maisto produktus, dažnai tai, ką turime savo šalyje, yra vienas geriausių pasirinkimų  tiek įtakos sveikatai, tiek poveikio aplinkai prasme. Žuvis – ne išimtis. Kviečiu rinktis iš vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė bei kokybiškesnė, taigi – ir naudingesnė jūsų sveikatai“, – rekomenduoja  R. Staponkus.

Nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų. „Nepirkite į tarptautinę (IUCN) ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama“, – pataria žuvies ekspertas.

Vadovaukitės Nystazuvys.lt žuvies gidu. „Šiame gide pateikiama informacija apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai. Taigi, net jei šioje srityje nusimanote mažai, žuvies gidas padės nesunkiai susigaudyti ir nepasiklysti, renkantis tvarų produktą“, – užtikrina LGF atstovas.

2019 LAPKRIČIO 07 D.
Ko artimiausiais metais gali nelikti ant mūsų stalo?
Ungurys, menkė, jūros ešerys. Ant lietuvių stalo dažnai sutinkamos žuvys, kurios artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – jų iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) šią savaitę pristato gidą sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“.

Pasak Edmundo Greimo, Lietuvos gamtos fondo direktoriaus, žuvies pagaunama daugiau nei jos spėja užaugti – vyksta nuolatinis išteklių pereikvojimas. Pastaruoju metu net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Beveik trečdalis žuvų rūšių išgaudytos tokiu mastu, jog vargu ar ištekliai kada nors atsikurs – net visiškai nutraukus žvejybą.

„Liūdna, bet situacija tokia, kad žuvys nyksta. Iš mums gerai pažįstamų rūšių sparčiausiai nyksta ungurys. Jei ne šios žuvies įveisimo programa Lietuvoje, jos jau greičiausiai nebesutiktume. Per pastaruosius 50 metų vietinių ungurių sugaunama 100 kartų mažiau“, – atkreipia dėmesį Robertas Staponkus, LGF žuvininkystės ekspertas.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarnyba, kurią sudaro Europos žuvininkystės srityje dirbantys mokslininkai, rekomenduoja nutraukti ungurių žvejybą. Panaši situacija ir su menke – šių metų vasarą Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą Baltijos jūroje ties Lenkijos ir Lietuvos krantais.

Lietuvos gamtos fondo paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

Rinktis atsakingai nereiškia atsisakyti

R. Staponkus atkreipia dėmesį, kad žuvies pasiūlą formuoja ne gamintojai ar pardavėjai, o vartotojai. Todėl nuo jų pasirinkimo priklauso ir žuvų įvairovė bei jos ištekliai.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, – pasakoja R. Staponkus.

Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

Pavyzdžiui, rekomenduojama rinktis otą, kuris užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Olandijoje. Bet jei otas užaugintas žuvininkystės ūkiuose Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje arba jeigu sugautas tinklais Šiaurės jūroje, prieš renkantis verta pagalvoti. Visais kitais atvejais oto siūloma atsisakyti.

Ekspertai išskiria ir tokias žuvų rūšis, kurioms negresia išnykimas – tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, šprotai, strimelė ir silkė, ančiuviai. Taip pat žuvys iš tokių regionų kaip Aliaska, Naujoji Zelandija, kur ištekliai yra pavyzdingai valdomi ir joms negresia pergaudymas.

 

Rinktis didesnę žuvį, teirautis apie sugavimo vietą ir įrankius

Kaip sąmoningai pasirinkti žuvį? Žuvininkystės specialistai pateikia keletą rekomendacijų. Pirmiausia, rinktis didesnę žuvį ar filė išpjovą. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad žuvis nebuvo sugauta per anksti ir spėjo palikti palikuonių.

Renkantis žuvies produktus, labai svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip žuvis buvo sugauta ar užauginta. Dažnai silpniau ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose žuvininkystės sektorius būna silpnai reglamentuotas, todėl didesnė tikimybė, kad ten išteklių būklė prasta.

Rekomenduojama klausti pardavėjų apie žuvies sugavimo vietą, naudotus įrankius – jie tokią informaciją dažniausiai žino.

Aišku, nereikėtų diskriminuoti ir smulkių žuvų, tokių kaip šprotai ar strimelės. Šios žuvys užauga nedidelės, jų gyvenimo ciklas gana trumpas, todėl jos gerokai atsparesnės intensyviai žvejybai. Iš smulkių žuvų gaminamas žuvų aliejus ir miltai, kurie naudojami plėšrioms žuvims auginti ūkiuose.

Kadangi žvejyba būna labai įvairi ir vykdoma skirtinguose regionuose, atskirti tvarios žuvininkystės produktus gana sudėtinga. Viena iš išeičių – pasirinkti konkrečius tvarius žuvies ar jūros gėrybių produktus kasdieniam vartojimui ir kasmet patikrinti, ar jų rekomendacijos nepasikeitė. 

2019 GRUODŽIO 23 D.
Kaip atsakingai išsirinkti žuvį Kūčių stalui?
Silkė su grybais, morkomis ar burokėliais, kepta lydeka, tuno salotos – tokie ir panašūs patiekalai atsiduria bene ant kiekvieno Kūčių stalo. Visgi, šventėms renkantis žuvį ir jūros gėrybes, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia atsižvelgti ne tik į jų skonines savybes bei kainą, bet ir į tai, ar šiai rūšiai negresia pavojus išnykti.

Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, pastaruosius dešimtmečius žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Kai kurios jų artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – šių rūšių iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, LGF parengė gidą sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas gidas „Nyksta žuvys“ leis vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, kad padės formuoti žuvų pasirinkimo bei vartojimo įpročius. Šventinis laikotarpis gali tapti puikia proga pradėti vartoti atsakingiau“, – sako LGF žuvies ekspertas Robertas Staponkus.

Taigi, kokią žuvį rinktis Kūčių stalui ir kurios geriau vengti? Gidas „Nyksta žuvys“ rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

Puiki žinia tradicininių Kūčių patiekalų gerbėjams – silkių, kaip ir karpių, strimelių, Baltijos šprotų bei kitų vietinių žuvų ištekliai gausūs, tad jomis galite ramiai mėgautis ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną. Rekomenduojama rinktis didesnes žuvis, nes taip bus užtikrinama, kad jos jau spėjo išneršti – palikti palikuonių. Taip pat nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų, kurių ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama.

„Geriausia – vadovaukitės Nystazuvys.lt gidu. Visos žuvys čia pažymėtos šviesoforo principu: žalia (valgyk), geltona (pagalvok) ir raudona (atsisakyk) spalvomis. Reikia nepamiršti, kad ta pati rūšis, priklausomai nuo pagavimo vietos ir būdo, gali priklausyti ne vienai kategorijai. Taigi, net jei apie žuvies rūšis nusimanote mažai, gidas padės nesunkiai susigaudyti ir nepasiklysti, renkantis tvarų produktą“, – užtikrina LGF atstovas.


2020 RUGPJŪČIO 11 D.
Trys iš penkių tuno rūšių nyksta. Kaip padėti ir ką padaryti gali Lietuvos pirkėjai?
Viena populiariausių Lietuvoje žuvų – tunas – dėl intensyvios komercinės žvejybos ir jos aplinkai daromos žalos, išmetamo anglies dvideginio kiekio, šiuo metu yra toks pat taršus, kaip kiauliena. Kaip įmanoma, kad žuvis, laikyta aplinkai draugiška, dabar jai kelia pavojų? Kas lėmė, kad anksčiau pakrantėse gyvenusius žvejus išmaitinęs tunas dabar paliko juos be darbo? Galiausiai, ką kiekvienas, mėgstantis ir valgantis žuvį, gali padaryti, kad žuvininkystės gamtai daroma žala būtų kuo mažesnė? Apie tai praėjusį savaitgalį antrą kartą surengtame tvarų gyvenimo būdą propaguojančiame festivalyje „Zero Waste“ kalbėjo Lietuvos gamtos fondo vadovas, gido sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“ iniciatorius Edmundas Greimas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas.

Dėl komercinės žvejybos tradiciniai žvejai liko be darbo 

„Tuno ištekliai drastiškai mažėja. Iš penkių rūšių, kurios žvejojamos, tik dviem kol kas negresia išnykimas: jų ištekliai geri, ribojama ir gerai kontroliuojama jų žvejyba. Dauguma tuno ir jo produktų, kuriuos randame prekyboje, yra būtent šių dviejų rūšių. Dar dvi rūšys, kurios ypač populiarios Azijos šalyse, yra arti išnykimo ribos, bei penktoji, pati populiariausia ir garsiausia pasaulyje – mėlynpelekis tunas, yra oficialiai nykstanti rūšis“, – „Zero Waste“ festivalyje sakė Liudvikas Aleliūnas. – „Tokijo turguje japonai už šią žuvį sumoka milijonus. Tai vienas iš Japonijos paradoksų ir ne vienintelis pavyzdys, kai tradicijos iškeliamos aukščiau aplinkosaugos. Tas pats Japonijoje vyksta su banginių žvejyba: visas pasaulis ją uždraudė, bet ne japonai, nes tai – tradicinis amatas.“

„Anksčiau tunus buvo įprasta gaudyti pakrantės zonoje. Žvejai, įlipę į laivelius ir nuplaukę kelis kilometrus nuo kranto, pagaudavo pakankamai tuno, kad ir pragyventų, ir vaikus į mokslus išleistų. Prasidėjus komercinei tuno žvejybai, kai laivais ši žuvis dėl mažesnių sąnaudų taip pat buvo žvejojama netoli kranto, tradiciniai žvejai liko be darbo – pakrantėse nebėra ką gaudyti. Žvejybiniai laivai, praėjus 50–60 metų nuo komercinės žvejybos pradžios, plaukia apie 3–4 kartus toliau į jūrą negu anksčiau“, – pasakojo „Zero Waste“ festivalio rėmėjos „Rimi“ atstovas L. Aleliūnas.

Žvejyba ir kiaulininkystė aplinkai kelia tokią pačią žalą

Tęsdamas jis paaiškino, kodėl toliau į jūrą plaukiantys žvejybiniai laivai yra blogai: „Paskaičiuokime, kiek laivas anglies dvideginio emisijų išleido, nuplaukdamas į jūrą, kiek jų buvo išleista, sugautą žuvį parplukdant, apdorojant, užšaldant, transportuojant iki šalies, pavyzdžiui, Lietuvos, kur ja prekiaujama, ir galiausiai – iki parduotuvės, kurioje pirkėjai ją ras lentynose? Įvertinus visas šias sudedamąsias dalis, žuvis, kuri anksčiau buvo laikoma labai aplinkai draugišku maisto produktu, tampa tokia pat tarši kaip kiauliena, kuriai užauginti reikia pašarų, antibiotikų, pastatų, t.y. daug ir įvairių išteklių, kurių įvairiuose procesuose taip pat teršiama aplinka.

L. Aleliūnas atkreipė dėmesį ir į kitą faktorių, lemiantį ypatingai didelę taršą, kurią kelia tuno žvejyba: „Laivai, kuriais žvejojama, degina kurą (ang. bunker fuel), kuris yra ypatingai taršus. Vaizdžiai sakant, deginti šį kurą – tik vienu žingsniu geriau, nei deginti asfaltą. Kuras laivams gaminamas iš to, kas liko naftos statinėje, panaudojus visas jos nors kiek vertingas sudedamąsias dalis. Lyginant su dyzelinu, laivų kuras turi apie 3000 kartų daugiau sieros oksidų, azoto ir kitų kenksmingų elementų. Tokį kurą degina tiek žvejybiniai, tiek kruiziniai, tiek krovininiai laivai. Paskaičiuota, kad 15 didžiausių pasaulyje laivų, į aplinką išskiria tiek sieros oksidų, kiek viso pasaulio mašinos kartu sudėjus.

Gaudant tunus – žūsta atsitiktinai pagauti delfinai, vėžliai, rykliai

Tokį kiekį taršos į aplinką išmetantys laivai plaukia didžiulius atstumus. „Visą maršrutą, kurį plaukia laivas, jo išmetami dūmai kyla į viršų, koncentravęsi ir virtę lietumi, grįžta į vandenį ir taip vanduo rūgštinamas. To pasekmes gerai iliustruoja artimiausios – Baltijos jūros pavyzdys. Joje laivininkystė labai intensyvi ir atitinkamai jos tarša Baltijos jūrai yra didelė. Dėl įvairių teršalų, kenksmingų žmogaus sveikatai, Švedijos maisto organizacija yra išleidusi oficialias rekomendacijas, kurios siūlo vaikams ir nėščiosioms valgyti Baltijos jūroje pagautas žuvis ne dažniau nei 2–3 kartus per metus“, – apie laivų keliamą taršą pasakojo L. Aleliūnas.

Negana to, kad plaukiant laivais, aplinka teršiama dėl išmetamų kenksmingų medžiagų, neigiamų pasekmių turi ir tuno žvejyba tinklais. „Niekada nebus taip, kad gaudant tinklais, pagaunama tik ta žuvis, kurios norima – į tinklus visada patenka dar kažkas. Kadangi tunai – stambi žuvis, jie gaudomi tinklais su didelėmis akimis, tad pagautos smulkios žuvis išplaukia be problemų, tačiau stambūs jūrų gyvūnai – delfinai, vėžliai, rykliai dažniausiai žūsta. Paskaičiuota, kad Indijos vandenyne, žvejojant tunus, iš visų atsitiktinai pagautų gyvūnų – 23 proc. sudaro rykliai“, – sako „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas. Jis atkreipia dėmesį, jog nebūtų ypatingai blogai, jei ryklių mėsa būtų panaudojama: „Dažniausiai nupjaunami tik ryklių pelekai, o visa likusi mėsa išmetama per bortą. Taip elgiamas dėl to, jog ryklio mėsa turi šlapimo kvapą ir reikia ją ypatingai bei ilgai apdoroti, norint naudoti maistui.“

Mirties zona Baltijos jūroje – Lietuvos teritorijos dydžio 

Kartu su „Rimi“ pranešimą „Kodėl nyksta žuvys?“ festivalyje skaitęs Lietuvos gamtos fondo vadovas Edmundas Greimas papasakojo apie dar vieną blogybę, kurią lemia tunų žvejyba. „Tunai – ypatingai plėšri žuvis. Jie yra ekosistemos viršuje – gaudydami tunus, naikiname taip vadinamą viršutinį plėšrūną. Tai padarius, žemiau mitybos piramidėje esanti baltoji žuvis gali atsipūsti – nelikus limituojančio faktoriaus, jos prisiveisia labai daug. Jos pradeda intensyviai valgyti dar žemiau mitybos piramidėje esančias dafnes, blusytes, ciklopus, įvairius vabaliukus, kurie ryja dumblius. Pastarųjų prisiveisia labai daug – jie pradeda irti. Puvimas reikalauja deguonies, o šiltuoju metų laiku jo ir taip vandenyje mažai. Trūkstant deguonies, ima žūti kitos žuvys ir visa ši pūvanti organika sunaudoja dar daugiau deguonies – vandenyse atsiranda tokie plotai arba tokios vandens masės, kuriose nėra deguonies. Jei vėjas necirkuliuoja, šios masės grimzta į dugną ir ten apsistoja ilgam – atsiranda taip vadinamos mirties zonos, kur nėra deguonies. O kur nėra deguonies – nėra ir gyvybės. Baltijos jūroje tokia zona užima maždaug Lietuvos teritorijos dydžio plotą ir toliau plečiasi.“

Pagal tai, kokias pasekmes kelia žvejybos būdai ir tai, kiek žuvies pagaunama, sąmoningam vartotojui skirtame gide „Nyksta žuvys“, šios rūšys priskiriamos raudonai arba geltonai grupei. Raudonai žymima žuvis ir jūros gėrybės, kurių žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai ir kurioms gresia išnykimas, nes jų pagaunama kur kas daugiau nei leidžiama. Tokių žuvų nuo š.m. birželio „Rimi“ prekybos tinklas nebeperka visose trijose Baltijos šalyse. Pardavus dar turimus likučius, šio tinklo parduotuvėse pirkėjai ras tik geltonai arba žaliai pažymėtą tuną. Pagal gidą „Nyksta žuvys“, pirmuoju atveju taip žymima žuvis, kuriai intensyvi žvejyba grėsmės nekelia, bet rekomenduojama likti sąmoningais, nes apie šių rūšių paplitimą nėra pakankamai duomenų arba jų pagavimo būdai gali kenkti aplinkai, antruoju – žuvis, kuriai intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti, ją galima drąsiai pirkti ir valgyti. Lietuvos gamtos fondo vadovas E. Greimas atkreipia dėmesį, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti, bet – rinktis ją sąmoningai: žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti.