UŽDARYTI
MEDIJOS

PROBLEMA IR SIEKIS

Įsivaizduok, kaip milžiniškas žvejybos laivas išplaukia į atvirą jūrą ir gainioja būrelį žuvų.

Užmeta tinklus – nieko. Pritaiso meškeres – nieko. Galiausiai išgriebia priedugniniu tralu kelis šimtus laimikių ir plaukia tolyn – į vandenis, kuriuose dalies žuvų rūšių seniai nebėra. Liūdna, bet taip atrodo žvejyba šiandien.

88%
Europos komercinių žuvų rūšių šiandien yra išgaudoma viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį.
60%
pasaulio žuvies išteklių yra maksimaliai eksploatuojami ir gaudomi balansuojant ties saugia biologine riba.
33%
žuvies išteklių yra pereikvoti bei ženkliai sumažėję.
16%
arba daugiau nei milijonas tonų šiaurės rytų Atlante sugaunamos žuvies per metus yra išverčiama į vandenyną. Atgal išmetamos žuvys dažnai nebeišgyvena. Šios „netyčia“ pagautos žuvys – priegauda – yra viena svarbiausių išteklių nykimo priežasčių.

ŽUVIES GIDO PRINCIPAS

Daugelis Lietuvoje parduodamų populiariausių žuvų rūšių pažymėtos šviesoforo principu.

Vadovaukis gidu, prisidėk prie žuvies išteklių išsaugojimo ir skatink įstatymų paisančią žvejybą.

Atsisakyk
Žuvys, kurių rekomenduojama nepirkti. Šioms rūšims gresia išnykimas, nes jų pagaunama kur kas daugiau nei leidžiama, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.
Pagalvok
Žuvys, kurioms intensyvi žvejyba grėsmės nekelia, bet rekomenduojama mažinti jų pirkimą ir vartojimą, nes apie šių rūšių paplitimą nėra pakankamai duomenų arba jų pagavimo būdai gali kenkti aplinkai.
Valgyk
Žuvys, kurioms intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Šias rūšis gali drąsiai pirkti ir valgyti.
NARŠYTI ŽUVŲ GIDĄ

NAUJIENOS

2019 BIRŽELIO 27 D.
Kokią žuvį valgyti, kad ji neišnyktų?
Ar žinote, jog atsakingai rinkdamiesi žuvį savo stalui, galite ne tik save aprūpinti reikiamomis maistinėmis medžiagomis, bet ir išsaugoti nykstančias žuvies rūšis? Lietuvos gamtos fondas kviečia visus peržiūrėti savo žuvies rinkimosi įpročius ir taip prisidėti prie didelių pokyčių žuvies rūšių įvairovės išsaugojimui.
2019 GRUODŽIO 11 D.
Kodėl iš Lietuvos herbų dingo žuvys?
Tuščias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieniša karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva – tokiomis keistomis transformacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko šių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl iš jų dingo žuvys?
2019 LAPKRIČIO 20 D.
Nyksta žuvys: 5 eksperto patarimai, kaip atsakingai rinktis žuvį ir jos produktus
Nyksta žuvys – šią liūdną žinią pastaruoju metu vis dažniau linksniuoja tiek aplinkosaugos specialistai, tiek kukliu laimikiu besiskundžiantys žvejai ar žuvies kainų pokyčiais besistebintys pirkėjai. „Net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos, viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį“, – sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) atstovas Robertas Staponkus. Visą reikalingą informaciją jau dabar galite rasti žuvies ir jūros produktų gide sąmoningam vartotojui „Nyksta žyvys“. Tuo tarp žuvies ekspertas dalijasi keletu naudingų patarimų, padėsiančių sąmoningai pasirinkti žuvį ir išsaugoti jų rūšis ateities kartoms.
2019 LAPKRIČIO 07 D.
Nyksta žuvys: ko artimiausiais metais gali nelikti ant mūsų stalo?
Ungurys, menkė, jūros ešerys. Ant lietuvių stalo dažnai sutinkamos žuvys, kurios artimiausiais metais gali brangti kelis kartus, o blogiausiu atveju – jų iš viso gali nebelikti. Atsižvelgdamas į pastebimai mažėjančius žuvies išteklius, Lietuvos gamtos fondas (LGF) šią savaitę pristato gidą sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“.
DAUGIAU NAUJIENŲ

PARTNERIAI

Čia – mūsų draugai. Jie yra už sąmoningą žuvies vartojimą ir atsakingą žvejybą. Norite prisidėti prie svarbios iniciatyvos, esate neabejingi? Parašykite mums: nykstazuvys@glis.lt.
Svenska Postkod Stiftelsen
WWF