Daugelis Lietuvoje parduodamų populiariausių žuvų rūšių pažymėtos šviesoforo principu. Vadovaukis gidu, prisidėk prie žuvies išteklių išsaugojimo ir skatink įstatymų paisančią žvejybą.
Jei sugauta tralais nepriklausomai nuo žvejybos vietos.
Jei sugauta danišku velkamuoju tinklu Šiaurė Vakarų Ramiajame vandenyne;
Jei sugauta pelaginiu tralu Šiaurė Vakarų Ramiajame vandenyne į Rytus nuo 174° Rytų meridiano.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Aliaskinė rudagalvė menkė (lot. Gadus chalcogrammus) – viena labiausiai pasaulyje žvejojamų žuvų. Ji auga palyginti greitai, o minta daugiausiai kriliais ir kitais mažais vėžiagyviais bei žuvelėmis. Aliaskinės rudagalvės menkės gyvena sekliuose vandenyse iki 200 metrų gylio, dienos metu migruoja tarp dugno ir paviršiaus. Jos dažniausiai dideliu mastu žvejojamos tralais.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugauta bet kokio tipo tralu;
Jei sugauta tinklais vakarų Baltijos jūroje ir Skagerako bei Kategato sąsiauriuose.
Jei sugauta gaudyklėmis Estijos vandenyse.
Jei sugauta žiauniniais tinklais Beltų jūroje ir Oresundo sąsauryje.
Jei sugauta danišku velkamuoju tinklu Latvijos pakrančių vandenyse.
Upinės plekšnės (lot. Platichthys flesus) dažnai gyvena sekliuose pakrančių vandenyse iki 250 m gylio. Šios žuvys naktį medžioja smulkius vėžiagyvius, moliuskus, žieduotąsias kirmėles. Žvejojamos tralais ir tinklais.
Jei sugauta gaudyklėmis Rusijos ir Lenkijos vandenyse bei Rygos įlankoje;
Jei sugauta tinklais Kazakstano, Turkijos, Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos vidaus vandenyse;
Jei sugauta tinklais vakarų Baltijos jūroje ir šiaurinėje Botnijos įlankos dalyje;
Jei sugauta tinklais ar meškerėmis Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos vidaus vandenyse;
Jei sugauta gaudyklėmis Kuršių mariose ar Lietuvos priekrantėje bei Vertsjervo ežere Estijoje.
Jei sugauta Peipaus ežere Estijoje.
Jei užaugintas uždarose sistemose Danijoje.
Jei sugauta tinklais Estijos, Latvijos ar Švedijos vandenyse;
Sterkas (lot. Sander lucioperca) yra plėšri žuvis, prisitaikiusi medžioti tamsoje ir drumzliname vandenyje, kur gali prisėlinti prie mažų žuvelių. Šios žuvys gali užaugti labai didelės, kai kuriais atvejais daugiau nei metro ilgio ir sverti 15 kg. Lietuvoje sugaunami sterkai turi būti mažiausiai 45 cm ilgio.
Nepriklausomai nuo žvejybos būdo ir vietos.
Jei sugauta Islandijos teritoriniuose vandenyse tralais, statomaisiais ar gaubiamaisiais tinklais.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Vilkžuvė (lot. Anarhichas lupus , Anarhichas spp.) – lėtai auganti žuvis atsiskyrėlė, gyvenanti ant smėlėto arba dumblėto dugno tarp akmenų, 10 – 500 m gylyje. Suaugusios vilkžuvės dažnai slepiasi akmenų plyšiuose. Šios žuvys gali užaugti iki 125 cm ilgio ir sverti daugiau nei 25 kg. Jos žvejojamos daniškais velkamaisiais tinklais ir velkiaujant, dažnai sugaunamos kaip priegauda tralais žvejojant kitas žuvis.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugauta Šiaurės vakarų Atlante;
Jei sugauta dugnininias tralais Kanados pakrantėse;
Jei paltusas užaugintas varžose Norvegijoje.
Jei sugauta stacionariais tinklais Šiaurės Norvegijoje;
Jei sugauta ūdomis ties Niufanlendo ar Naujosios Škotijos vandenyse, Kanados teritoriniuose vandenyse;
Jei užauginta varžose Norvegijoje.
Jei paltusas užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Europoje.
Jei produktai turi MSC ar ASC sertifikatus*;
Jei užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Europoje.
Paltusas (lot. Hippoglossus hippoglossus ) – godus plėšrūnas, ryjantis menkes, juodadėmes menkes ir kitas žuvis. Paltusai dauginasi lėtai, jų prieaugis menkas, bet jie gali užaugti iki 3-4 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 300 kg. Šios žuvys žvejojamos keliose Šiaurės Atlanto vietose ūdomis, tralais arba tinklais.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugauta tinklais, bučiais ar tralais Šiaurės Atlante;
Jei sugauta ūdomis ir priedugnio tralais Farerų salų vandenyse;
Jei sugauta priedugnio tralu Barenco, Norvegijos ir Airijos jūrose ar ties vakariniais Airijos krantais, Lamanšo sąsiauryje ir Porkjupaino bankoje.
Jei sugauta tinklais Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Šiaurės, Barenco ar Norvegijos jūrose arba ties Škotijos krantais;
Jei sugauta ūdomis Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Šiaurės, Barenco ar Norvegijos jūrose arba ties Farerų salų ir Škotijos krantais;
Jei sugauta priedugnio tralu Skagerako ar Kategato sąsauriuose.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Juodadėmė menkė (lot. Melanogrammus aeglefinus) gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki 14 kg. Ji minta dugne gyvenančiais gyviais – ofiūromis (jūros žvaigždžių giminaitės), moliuskais, žieduotosiomis kirmėlėmis.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugauta kitose vietovėse/
Jei sugauta ūdomis ar tinklais Šiaurės rytų Atlante.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Jei ilgoji jūrinė lydeka (Merluccius productus) sugauta pelaginiu tralu Šiaurės rytų Ramiajame vandenyne.
Jūros lydekos (lot. Merluccius merluccius, Merluccius productus) yra giminingos menkėms. Jos gyvena maždaug 30-1000 metrų gylyje, gali užaugti iki 140 cm ilgio ir sverti 15 kg.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei giliavandenis jūrinis ešerys (Sebastes mentella) sagautas pelaginiu ar priedugnio tralu Islandijos ir Norvegijos vandenyse.
Jei didysis jūrinis ešerys (Sebastes norvegicus) sugautas tinklais ar tralais Norvegijos jūroje.
Jei didysis jūrinis ešerys (Sebastes norvegicus) sugautas tinklais ar tralais Norvegijos jūroje.
Jei giliavandenis jūrinis ešerys (Sebastes mentella) sugautas priedugnio tralu Norvegijos ir Barenco jūrose.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*;
Jei giliavandenis jūrinis ešerys (Sebastes mentella) sugautas pelaginiu tralu Norvegijos ir Barenco jūrose.
Jūros ešeriai (lot. Sebastes norvegicus , Sebastes mentella) gyvena jūrų pakrančių vandenyse ir fiorduose, 10-200 m gylyje. Jie daugiausia minta dugno gyvūnais: vėžiagyviais, moliuskais, mažomis žuvelėmis. Jūros ešerys lytiškai subręsta vėlai – 9-18 metų amžiaus, todėl intensyvi žvejyba gali stipriai pažeisti išteklius. Jūros ešeriai žvejojami traluojant, taip pat sugaunami kaip priegauda tralais žvejojant kitas žuvis.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugauta Europos vidaus vandenyse.
Jei sugauta meškerėmis Latvijos upėse.
Jei sugauta Estijos, Latvijos ar Švedijos vandenyse.
Vėgėlės (lot. Lota lota) gyvena giliuose ežeruose ir lėtai tekančiuose šaltuose vandenyse, kuriuose daug deguonies. Užaugusi vėgėlė sveria 2-5 kg. Didžiausios žuvys plaukioja giliai po vandeniu, bet sutinkamos ir seklumose, kai ieško maisto. Mažesnių vėgėlių dažnai būna netoli kranto, kur jos minta vabzdžių lervomis, sraigėmis, moliuskais, vėžiais ir žuvimis. Lietuvoje šios žuvys gyvena ežeruose ir upėse, bet gausiausiai sutinkamos Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose.
Jei lašiša užauginta Čilėje.
Jei sugauta tinklais Suomijos įlankoje;
Jei sugauta pelaginėmis ūdomis Baltijos jūroje.
Jei lašiša užauginta Norvegijoje ar Farerų salose.
Jei sugauta gaudyklėmis Baltijos jūroje.
Jei produktai turi ASC sertifikatą*.
Lašiša (lot. Salmo salar ) – žuvis praeivė, neršianti gėlame vandenyje, bet auganti jūroje. Lašišos ir šlakiai gyvena panašiomis sąlygomis ir sužvejojami kartu. Jaunos lašišos 1-3 metus gyvena gėlo vandens telkiniuose, o tada išplaukia į pakrančių vandenis arba atvirą jūrą. Praleidusios jūroje 1-4 metus, jos grįžta neršti į gimtuosius vidaus vandenis.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei sugauta tralais ar gaubiamaisiais tinklais Rytų Atlante ties Afrikos krantais arba Viduržemio jūroje.
Jei sugauta tinklais arba pelaginiu tralu Šiaurės rytų ar Šiaurės vakarų Atlante.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Jei sugauta meškerėmis, gaubiamuoju tinklu ar pelaginiu tralu Šiaurės rytų Atlante.
Skumbrės (lot. Scomber scombrus) yra greitos plaukikės, jos medžioja žuvis plaukiodamos būriais ir tobulai sinchronizuodamos judesius. Lytiškai subrendusios skumbrės būna maždaug 30 cm ilgio. Šių žuvų sutinkama visame Šiaurės Rytų Atlante. Migruodamas iš vienos vietos į kitą, skumbrių būrys nusidriekia lyg kliūtis, perskirianti didelius vandens plotus. Vasarą skumbrės būna dažnos viešnios Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, o retkarčiais atplaukia ir iki Lietuvos krantų.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei užaugintas ASC sertifikato* neturinčiuose ūkiuose.
Jei produktai turi ASC sertifikatą.*
Mažaakis pangasijas (lot. Pangasianodon hypopthalmus), dar vadinamas skorpionžuve arba rykliniu šamuku, kilęs iš Pietryčių Azijoje esančio Mekongo upės baseino. Kai kurios šioms visaėdėms žuvims giminingos rūšys gali užaugti iki 3 m ilgio. Kaip ir tilapijų, Azijoje auginamų pangasijų žuvininkystės ūkiai teršia aplinką nuotekomis ir atliekomis. Daugelis pangasijų ūkių ėmėsi mažinti poveikį aplinkai ir įgyti ASC sertifikatus. Žuvininkystės ūkiuose užauginti pangasijai dideliais kiekiais eksportuojami į Europą. Pangasijų veisimo ūkiai Vietname prie Mekongo upės suteikia darbo daugeliui šalies moterų.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei sugautas tinklais.
Otas (lot. Scophthalmus maximus) – smėlėtame ir akmenuotame jūros dugne gyvenanti žuvis, sutinkama 20-80 metrų gylyje. Ji minta daugiausiai žuvimis, vėžiagyviais ir bestuburiais. Suaugęs otas gali būti metro ilgio ir sverti iki 25 kg. Otų yra Šiaurės jūroje, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne, tačiau jie jautrūs pergaudymui, apie jų išteklius turima mažai duomenų.
Jei užaugintas Turkijoje ar Pietų Amerikoje.
Jei Oncorhynchus tshawytscha pagauti žiauniniais tinklais Šiaurės Vakarų Ramiajame vandenyne.
Jei užaugintas jūroje varžose ar tvenkiniuose Anglijoje, Pranzūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje.
Jei Oncorhynchus gorbuscha pagauti žiauniniais tinklais ir gaudyklėmis Šiaurės Vakarų Ramiajame vandenyne.
Jei Oncorhynchus gorbuscha pagauti žiauniniais tinklais Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne (Kanados Britų Kolumbijos vandenys).
Jei produktai turi ASC sertifikatą.*
Jei užauginta Švedijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje ar Šveicarijoje.
Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus tshawytscha: pagautos gaubiamaisiais tinklais ar trolinguojant meškerėmis Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne (Oncorhynchus gorbuscha), pagautos žiauniniais tinklais Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne (JAV; Aliaska, Oncorhynchus gorbuscha), pagautos gaubiamaisiais tinklais, trolinguojant meškerėmis ar žiauninias tinklais Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne (JAV; Aliaska, Oncorhynchus tshawytscha).
Jei Oncorhynchus gorbuscha pagauti gaubiamaisiais tinklais ar trolinguojant meškerėmis Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne.
Jei Oncorhynchus gorbuscha pagauti žiauniniais tinklais Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne (JAV; Aliaska).
Jei Oncorhynchus tshawytscha pagauti gaubiamaisiais tinklais, trolinguojant meškerėmis ar žiauninias tinklais Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne (JAV; Aliaska).
Dauguma mažųjų lašišinių žuvų (lot. Oncorhynchus mykiss) Šiaurės Europoje veisiamos tvenkiniuose arba į ežerus ar jūras panardintuose dideliuose narvuose. Vaivorykštiniai upėtakiai būna trijų tipų – gyvenantys upeliuose ir upėse, gyvenantys ežeruose ir gyvenantys jūroje, bet neršiantys gėluosiuose vandenyse. Vaivorykštinis upėtakis priskiriamas mėgėjiškoje žvejyboje populiarioms rūšims, bet Lietuvoje jie nesidaugina, o upėse sutinkami tik pasprukę iš tvenkinių individai.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei sugauta įvairių tipų priedugniniais tralais Šiaurės rytų Atlante;
Jei sugauta visais kitais būdais likusiose vietovėse.
Jei sugauta danišku ar škotišku velkamuoju tinklu bei žiauniniais tinklais Šiaurės rytų Atlante bei Islandijos vandenyse.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Jūrinės plekšnės (lot. Pleuronectes platessa) sutinkamos smėlingame ir akmenuotame dugne, iki 200-250 m gylyje. Jos gyvena jūroje ir apysūriuose vandenyse. Plekšnės minta žuvimis ir dugne gyvenančiais bestuburiais.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugauta priedugnio tralu Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Šiaurės ir Škotijos jūrose bei prie Ilandijos krantų;
Jei sugauta pelaginiais tralais šalia Farerų salų.
Jei sugauta dugniniu tralu Islandijos vandenyse.
Jei sugauta gaubiamaisiais tinklais ties Islandijos krantais .
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Jei sugauta ūdomis ir tinklais Islandijoje;
Jei sugauta gaubiamuoju tinklu Barenco ir Norvegijos jūrose.
Ledjūrio menkė (lot. Pollachius virens) dar vadinama amerikiniu polaku. Šios žuvys – greitos plaukikės, apiplaukiančios didelius plotus. Jos medžioja guotais, suvarydamos silkes ir kitas žuveles į vandens paviršių. Ledjūrio menkės lytiškai subręsta 5-10 metų amžiaus, būdamos 40 – 70 cm ilgio. Daugiausia ledjūrio menkių gyvena Šiaurės jūroje, Barenco jūroje ir aplink Islandiją. Jos žvejojamos tralais, gaubiamaisiais tinklais, tinklais ir ūdomis.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugautos pelaginiais žiauniniais tinklais Danijos sąsiauriuose;
Jei sugautos Baltijos jūroje, išskyrus Rygos ir Botnijos įlankos vandenisa ties Suomijos krantais;
Jei sugautos gaubiamaisiais tinklias ties rytiniais Kanados krantais.
Jei sugautos pelaginiu tralu ties Airijos ir Islandijos krantais;
Jei sugautos gaubiamaisiais tinklais ties rytiniai Kanados krantais;
Jei sugautos Botnijos įlankoje, Suomijos vandenyse tinklais ar pelaginiu tralu;
Jei sugautos Kategate, Skagerake ar vakarinėje Baltijos jūroje;
Jei sugauta pelaginiu tralu ar graubiamuoju tinklu Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Šiaurės, Barenco ir Norvegijos jūrose, rytiniame Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje, Islandijos, Farerų salų ir rytiniuose Grenlandijos vandenyse.
Jei sugauta gaubiamuoju tinklu Šiaurės vakarų Atlante;
Jei sugauta Rygos įlankoje.
Silkių ir strimėlių (lot. Clupea harengus) ištekliai gausūs. Silkės gyvena guotais giliuose vandenyse iki 200 metrų. Šios žuvys daugiausia minta planktonu. Strimėlių aptinkama palei Lietuvos pakrantę, kitose Baltijos jūros vietose ir Atlanto vandenyne.
Jei sugautas pelaginiu tralu Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, jungiančiuose Baltijos jūrą su Atlanto vandenynu;
Jei sugautas pelaginiais tralais Baltijos jūroje.
Jei sugautas pelaginiais tralais Šiaurės ar bendrai Šiaurės rytų Atlante.
Šprotai (lot. Sprattus sprattus) gyvena guotais atviroje jūroje ir netoli krantų. Jie panašūs į strimėles, bet suaugę būna mažesni. Jų ištekliai, kaip ir silkių, įvairiose vietovėse gali labai skirtis. Šprotai ne tik valgomi, bet jais šeriamos ūkiuose auginamos žuvys. Šprotų gausu Šiaurės rytų Atlante ir visoje Baltijos jūroje, išskyrus Botnijos įlanką.
Nepriklausomai nuo žvejybos vietos ir būdo (išskyrus žuvis, patenkančias į „Pagalvok“ ir „Valgyk“ kategorijas).
Jei sugauta meškerėmis Indijos vandenyne;
Jeis sugauta ūdomis Pietryčių Atlante ir Vakarų Indijos vandenyne, Pietų Afrikos Respublikos vandenyse.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Jei sugauta žeberklu ar meškerėmis Šiaurės Vakarų Atlante (JAV arba Kanados teritoriniuose vandenyse).
Durklažuvė (lot. Xiphias gladius) yra didelė jūrų žuvis su įspūdingu medžioklės įnagiu. Nuo durklo smaigalio iki uodegos galo ji gali būti dviejų metrų ilgio. Ji maitinasi žuvimis: skumbrėmis, barakudomis, lydekomis, ešeriais ir silkėmis, savo grobį nužudo durklu. Durklažuvėms patinka vidutinio klimato ir šiltų jūrų vandenys, jos neršia būriais pavasarį Atlanto vandenyne aplink Sargaso jūrą.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei nenurodoma žuvies auginimo vietovė.
Jei užauginta Brazilijoje.
Jei produktai turi ASC sertifikatą*.
Jei užauginta uždaroje recirkuliacinėje sistemoje Šiaurės Europoje.
Tilapija (lot. Oreochromis niloticus) yra tropinė žuvis, auginama ežeruose ir tvenkiniuose jau daugiau nei 3000 metų. Ji kilusi iš Afrikos, kur sutinkama gamtoje. Tilapijos yra visaėdės ir minta planktonu, bestuburiais ir kitais dugne gyvenančiais organizmais. Lytiškai subręsta būdamos 5-6 mėnesių amžiaus. Patelės perina ikrus savo burnoje. Po 1-2 savaičių ikriukai praplyšta ir iš jų išsiritę jaunikliai nuplaukia savais keliais. Tilapijos gali sulaukti daugiau nei 10 metų amžiaus ir sverti iki 5 kg.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei sugauta Indijos, Atlanto ar Rytų Ramiajame vandenyne gaubiamaisiais tinklais, kartu naudojant žuvis viliojančią įrangą;
Jei sugauta Rytų Ramiajame vandenyne pelaginėmis ūdomis.
Jei sugauta tinklais Indijos ar vakariniame ir centriniame Ramiajame vandenynuose;
Jei sugauta Rytų Ramiajame vandenyne ūdomis;
Jei sugauta gaubiamaisiais tinklais centriniame ir Vakarų Ramiajame vandenyne, pildomai nenaudojant žuvis viliojančios įrangos.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Jei sugauta meškere Indijos vandenyne, Indonezijos vandenyse;
Jei sugauta Atlanto vandenyne meškerėmis.
Dauguma tunų – (lot. Katsuwonus pelamis) greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Nepriklausomai nuo žvejybos vietos ir būdo (išskyrus žuvis, patenkančias į „Pagalvok“ ir „Valgyk“ kategorijas).
Jei sugauta tinklais ūdomis ir tralais Barenco ir Norvegijos jūrose.
Menkės (lot. Gadus morhua) gyvena šaltuose šiauriniuose vandenyse, iki 600 m gylyje. Didžiausius išteklius sudaro migruojančios žuvys, nukeliaujančios šimtus kilometrų tarp nerštaviečių ir maitinimosi vietų. Menkės sutinkamos nuo Barenco jūros iki Prancūzijos vakarinės pakrantės, taip pat Baltijos jūroje.
Jei sugautas nepriklausomai nuo žvejybos vietos ar būdo.
Ungurio (lot. Anguilla anguilla) gyvenimo ciklas įspūdingas, bet mūsų žinios apie jį vis dar ribotos. Unguriai gyvena labai ilgai, seniausiam sugautam unguriui buvo mažiausiai 88 metai. Visi europiniai unguriai neršia Sargaso jūroje, po neršto lervutės sugrįžta į Europą pasinaudodamos Golfo srove. Jos pasiekia Europą tik po 3 metų kelionės ir tuo metu jau yra vadinamos stikliniais unguriukais. Po 6-12 metų unguriai pradeda žygį atgal į nerštavietes Sargaso jūroje. Visų rūšių unguriai nyksta.
Jei sugauta dragomis ar dugniniais tralais, gremžiant jautrias dugno buveines.
Jei sugauta dragomis Danijoje ar užauginta Vokietijoje.
Jei užaugintos Europoje arba surinktos rankomis Norvegijoje.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Midijos (lot. Mytilus spp) aptinkamos palei Europos krantus. Jų yra net Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais, tačiau čia užauga gana nedidelės. Midijos tūno grupėmis prisiklijavusios ant akmenų, uolėto dugno ar kitų kietų paviršių iki 10 m gylio, kur maitinasi iš vandens filtruodamos planktoną. Midijų yra visuose šalto ir vidutinio klimato vandenyse. Jos gremžiamos dugniniais tralais arba renkamos rankomis.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugautos gremžiant dugną dragomis ar dugniniais tralais.
Jei europinės plokščiosios austrės (Ostrea edulis) surinktos rankomis Kategato ir Skagerako sąsiaurių bei Norvegijos pakrantėse.
Jei europinės plokščiosios austrės (Ostrea edulis) užaugintos vakarinėje JAV pakrantėje, Airijoje, Pranzūzijoje ir Šiaurės Europoje.
Jei produktai turi MSC ar ASC sertifikatą.
Jei didžiosios austrės (Crassostrea gigas) surinktos rankomis Norvegije arba užaugintos Brazilijoje, Japojijoje ir JAV.
Austrės (lot. Ostrea spp., Crassostrea gigas) gyvena panašiomis sąlygomis kaip ir midijos, bet joms reikia švaraus ir sūraus vandens, jos auga lėtai. Europinių austrių randama Šiaurės jūroje, prie Norvegijos pakrantės, ir Viduržemio jūroje. Didžiosios austrės (Crassostrea gigas) iš Japonijos ir Korėjos išplito į Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantes, Australiją ir Europą, kur varžosi su vietinėmis rūšimis.
Jei sugautos priedugniniais tralais ir dragomis.
Jei sugautos Viduržemio jūroje.
Jei užaugintos Čilėje ar Peru.
Jei produktai turi ASC sertifikatą**.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Jei surinktos rankomis Norvegijoje, Anglijoje, Airijoje ar Pranzūzijoje.
Didžiosios šukutės (lot.Pecten spp.), dar vadinamos piligrimų kriauklėmis, gyvena ant smėlėto dugno, pusiau įsikasusios į smėlį ir filtruodamos iš vandens planktoną. Jos juda staigiai suglausdamos geldeles ir išstumdamos vandens srovę. Šukutės gyvena maždaug 20 metų, jų randama nuo Atlanto vandenyno pakrantės Ispanijoje iki šiaurinės Norvegijos pakrantės. Jos žvejojamos specialiu tralu arba draga, taip pat sugaunamos kaip priegauda.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
**ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei sugauti pelaginiu ar priedugniniu tralu.
Jei aštuonkojai sugauti bučiais ar priedugnio tralu Brazilijos vandenyse.
Jei aštuonkojai sugauti priedugnio tralais Japonijos vandenyse ar Indijos vandenyne
Jei paprastieji ir kitų rūšių kalmarai sugauti Ramiajame vandenyne.
Jei paprastieji ir kitų rūšių kalmarai sugauti džigais ar pelaginiu tralu Šiaurės Rytų Atlante.
Jei paprastieji ir kitų rūšių kalmarai sugauti džigais Viduržemio jūroje.
Jei Argentinos trumpapelekis kalmaras sugautas Pietvakarių Atlante pelaginiu tralu.
Illex argentinus: Jei sugauti Pietvakarių Atlante pelaginiu tralu.
Jei aštuonkojai sugauti bučiais Maroko, Senegalo, Gambijos, Ispanijos, Portugalijos ar Azorų salų vandenyse.
Jei aštuonkojai sugauti Ganos, Maroko, Mauritanijos ir Senegalo vandenyse bei vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Jei aštuonkojai sugauti tinklais Lamanšo sąsiauryje.
Jei paprastieji ir kitų rūšių kalmarai sugauti džigaujant (naudojant meškeres su specialiais masalais) Šiaurės Rytų ir Pietvakarių Atlante.
Jei Argentinos trumpapelekis sugautas džigaujant (naudojant meškeres su specialiais masalais) Pietvakarių Atlante.
Illex argentinus: Jei sugautas džigaujant.
Jei aštuonkojai sugauti bučiais Lamanšo sąsiauryje.
Jei aštuonkojai sugauti meškerėmis Senegalo, Gambijos ir Meksikos pakrantėse.
Jei aštuonkojai sugauti gaubiamaisiais tinklais ties rytiniais Kanados krantais.
Kalmarai (lot. Loligo vulgaris, Loligo spp., Illex spp., Octopus vulgaris) laisvai plaukioja vandenyje, greitai dauginasi ir gyvena 1,5-3,5 metų.
Aštuonkojai (lot. Octopus vulgaris) gyvena dugne, auga lėtai ir yra labai jautrūs pergaudymui. Jie gali užaugti iki 130 cm bet jau 10 cm būna lytiškai subrendę. Aštuonkojai gyvena urvuose ir skylėse ant uolėto, smėlėto ir dumblėto dugno, iki 150 metrų gylyje, minta kitais moliuskais, krabais ir midijomis.
Jei įtrauktas į paskutinę Raudonosios knygos redakciją, kaip rūšis, kuriai Lietuvoje gresia išnykimas.
Jei sugauti ar užauginti Kinijoje, Turkijoje ar Šiaurės Amerikoje
Jei klarko vėžys (Procambarus Clarkii) sugautas bučiukais Ispanijoje ir Prancūzijoje.
Gėlavandeniai vėžiai (lot. Astacus astacus, Pacifastacus sp., Astacus leptodactylus, Procambrius clarkii, Pacifastacus leniusculus, Orconectes limosus) gyvena ežeruose ir tekančiuose vandenyse. Jiems patinka akmenuotas dugnas su daug mažų ir gerų slėptuvių. Lietuvoje vietinius vėžius beveik visiškai išstūmė iš Šiaurės Amerikos atvežti rainuotieji ir žymėtieji vėžiai. Vietiniai vėžiai nyksta dėl vėžių maro, plintančio su invaziniais vėžiais, kurie yra šios ligos nešiotojai. Kiti vėžiai yra importuojami iš Kinijos, Turkijos ir Šiaurės Amerikos.
Jei sugauta priedugnio tralu.
Jei sugauta bučiais Šiaurės rytų Altante ir Viduržemio jūroje;
Jei sugauta tinklais Švedijos pakrantėse.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*;
Jei sugauta bučiukais Švedijoje ar vakariniame Lamašo sąsiauryje.
Krabai (lot. Cancer pagurus) gyvena pakrantėse ant uolėto ir akmenuoto dugno, nuo kranto iki maždaug 30 metrų gylio. Kamčiatkoje gyvenantiems karališkiesiems krabams gresia pavojus išnykti, bet į Norvegiją atkeliavę karališkieji krabai taip paplito, kad ima užgožti vietines krabų rūšis.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei sugautos Šiaurės jūroje, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose;
Jei sugautos ties šiauriniais ir rytiniais Grenlandijos krantais;
Jei sugautos Kanados teritoriniuose vandenyse
Jei sugautos Barenco ir Norvegijos jūrose;
Jei sugautos ties vakariniais Grenlandijos krantais;
Jei sugautos Islandijos teritoriniuose vandenyse.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Šiaurinės krevetės (lot. Pandalus borealis) gyvena ant minkštodugno 50 – 500 m gylyje. Jos poruojasi rudenį, o patelė apvaisintus kiaušinėlius tarp savo galinių kojų nešiojasi visą žiemą. Suaugusi šiaurinė krevetė krevetė gali būti 16-17 cm ilgio. Jos žvejojamos tralais.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Visų tropinių didžiųjų krevečių, nepriklausomai nuo auginimo ar žvejybos vietos.
Jei produktai turi ASC sertifikatą**.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Tropinės krevetės (lot. Fenneropenaeus indicus, Heterocarpus reedi, Litopenaeus vannamei, Metapenaeus ensis, M. monoceros, Penaeus monodon, P. notialis, Pleoticus muelleri) gaudomos natūralioje aplinkoje arba auginamos ūkiuose. Abu variantai kelia aplinkosaugos problemų. Jos žvejojamos tralais, kurie pažeidžia dugno bendrijas, kenkia koralams ir kitiems dugno gyvūnams. Specializuoti krevečių ūkiai yra viena pagrindinių grėsmių nykstantiems mangrovių miškams. Mangrovių miškai kertami, kad krevečių ūkiai turėtų vietos plėstis. Tokia ūkių plėtra yra trumparegiška, dažniausiai nemąstoma apie ilgalaikes perspektyvas ir apie aplinkai daromą žalą.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
**ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei sugautas tinklais ir tralais Viduržemio jūroje.
Jei sugautas tinklais Šiaurės rytų Atlanto vandenyne.
Jei užaugintas pratekančiose sistemose Prancūzijoje.
Jei užaugintas varžose Viduržemio jūroje.
Jei sugautas meškerėmis Šiaurės rytų Atlante ir Viduržemio jūroje.
Jei sugautas gaudyklėmis Viduržemio jūroje.
Jei produktai turi ASC sertifikatą.
Auksaspalviai sparai (lot. Sparus aurata) daugiausiai maitinasi moliuskais (midijomis ir austrėmis), o suaugę individai pasiekia 70 cm ilgį. Pavasarį sparai dažnai aptinkami pakrantės įlankose, todėl jau nuo seno ekstensyviais metodais buvo auginami Italijoje ir Pietų Ispanijoje, užtveriant žuvis lagūnose. Nuo devintojo dešimtmečio pradėtos taikyti intensyvios auginimo technologijos, o didžioji dalis rinkoje esančios žuvies užauginta jūroje panardintose varžose Viduržemio ir Kanarų salų regionuose. Kadangi auksaspalviai sparai yra plėšrios žuvys, jų auginimui naudojami ne tokių vertingų žuvų ištekliai.
Jei sugauta ūdomis, tinklais ar preidugnio tralu vakarinėse Grenlandijos pakrantėse.
Jei sugauta ūdomis ar tinklais Norvegijos ir Barenco jūrose.
Jei sugauta Atlanto vandenyne.
Jei sugauta ūdomis ar tinklais Islandijos ir Grenlandijos vandenyse;
Jei sugauta priedugnio tralu ar ūdomis Beringo jūroje;
Jei sugauta priedugnio tralu Islandijos, Farero salų, šiauriniuose Škotijos ir Pietiniuose Grenlandijos vandenyse.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Paltusas (lot. Reinhardtius hippoglossoides) – godus plėšrūnas, ryjantis menkes, juodadėmes menkes ir kitas žuvis. Paltusai dauginasi lėtai, jų prieaugis menkas, bet jie gali užaugti iki 3-4 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 300 kg. Šios žuvys žvejojamos keliose Šiaurės Atlanto vietose ūdomis, tralais arba tinklais.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
Jei šlakis sugautas gaudyklėmis ar tinklais Baltijos jūroje (išskyrus Botnijos ir Suomijos įlankas).
Jei margasis upėtakis sugautas Latvijoje.
Jei užaugintas Šiaurės Europoje.
Jei šlakis saugautas ūdomis Baltijos jūroje, išskyrus Botnijos ar Suomijos įlankose.
Jei šlakis saugautas Švedijos vidaus vandenyse žiauniniais tinklais.
Jei produktai turi ASC sertifikatą*.
Jei margasis upėtakis užaugintas Latvijoje ar Austrijoje.
Lašiša (lot. Salmo trutta ) – žuvis praeivė, neršianti gėlame vandenyje, bet auganti jūroje. Lašišos ir šlakiai gyvena panašiomis sąlygomis ir sužvejojami kartu. Jaunos lašišos 1-3 metus gyvena gėlo vandens telkiniuose, o tada išplaukia į pakrančių vandenis arba atvirą jūrą. Praleidusios jūroje 1-4 metus, jos grįžta neršti į gimtuosius vidaus vandenis.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei karališkoji lašiša sugauta tinklais Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne tinklais.
Jei Šiaurės Amerikos lašišos (Gorbuša ir Keta) sugautos tinklais Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne, Kanados teritoriniuose vandenyse.
Jei produktai turi ASC sertifikatą*.
Jei Šiaurės Amerikos lašišos (Gorbuša ir Keta) sugautos Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne JAV (Aliaska) ir Kanados teritoriniuose vandenyse.
Lašiša (lot. Oncorhynchus spp.) – žuvis praeivė, neršianti gėlame vandenyje, bet auganti jūroje. Lašišos ir šlakiai gyvena panašiomis sąlygomis ir sužvejojami kartu. Jaunos lašišos 1-3 metus gyvena gėlo vandens telkiniuose, o tada išplaukia į pakrančių vandenis arba atvirą jūrą. Praleidusios jūroje 1-4 metus, jos grįžta neršti į gimtuosius vidaus vandenis.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei ilgapelekis tunas sugautas įprastiniais žvejybos įrankiais.
Jei ilgapelekis tunas sugautas Viduržemio jūroje.
Jei ilgapelekis tunas sugautas meškerėmis Indijos vandenyne ir Pietų Afrikos vandenyse.
Jei produktai turi ASC sertifikatą*.
Jei ilgapelekis tunas sugautas meškerėmis ar velkiaujant Ramiajame ir Atlanto vandenyne.
Dauguma tunų (lot. Thunnus alalunga) – greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Ilgauodegio tuno nepriklausomai nuo žvejybos būdo ir vietos (išskyrus žuvis, patenkančias į kategorijas „Pagalvok“ ir „Valgyk“).
Jei produktai turi ASC sertifikatą*.
Jei ilgauodegis tunas sugautas meškerėmis ar velkiaujant Vakarų Centriniame Ramiajame vandenyne.
Dauguma tunų (lot. Thunnus tonggol) – greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei gelsvauodegis tunas sugautas tinklais ir pelaginėmis ūdomis bei gaubiamaisiais tinklais, kartu naudojant žuvis agreguojančią įrangą;
Jei gelsvauodegis tunas sugautas meškerėmis Indijos vandenyne.
Jei gelsvauodegis tunas sugautas Rytų, Vakarų ir Centriniame Ramiajame vandenyne gaubiamuoju tinklu.
Jei gelsvauodegis tunas sugautas meškerėmis Atlanto vandenyne.
Jei produktai turi ASC sertifikatą*.
Jei geltonuodegis tunas sugautas meškerėmis ar tik valu su masalu Ramiojo vandenyno centrinėje ir vakarinėje dalyje ar sugautas Filipinų ir Indonezijos vandenyse valu su masalu.
Dauguma tunų (lot. Thunnus albacares) – greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žuvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei paprastasis tunas sugautas Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje ūdomis.
Jei paprastasis tunas sugautas gaubiamuoju tinklu.
Jei paprastasis tunas sugautas Šiaurės Rytų ar Vakarų Centriniame Atlante PS (FAD-Free).
Jei paprastasis tunas sugautas Viduržemio jūroje meškerėmis, gaudyklėmis ar tik valu su masalu.
Jei produktai turi ASC sertifikatą*.
Dauguma tunų (lot. Thunnus thynnus) – greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.
*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.
Jei kamčiakinis karališkasis krabas sugautas Beringo jūros vakarinėje pakrantėje ir Rusijos teritoriniuose vandenyse.
Jei kamčiakinis karališkasis krabas sugautas bučiais ir gaudyklėmis Norvegijoje.
Jei produktai turi MSC sertifikatą*.
Jei kamčiakinis karališkasis krabas sugautas bučiais Šiaurės Altante JAV teritoriniuose vandenyse ties Aliaska ar Beringo jūroje Rusijos teritoriniuose vandenyse.
Krabai (lot. Paralithodes camtschaticus) gyvena pakrantėse ant uolėto ir akmenuoto dugno, nuo kranto iki maždaug 30 metrų gylio. Kamčiatkoje gyvenantiems karališkiesiems krabams gresia pavojus išnykti, bet į Norvegiją atkeliavę karališkieji krabai taip paplito, kad ima užgožti vietines krabų rūšis.
*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.
