UŽDARYTI
MEDIJOS
Aliaskinė rudagalvė menkė
TERITORIJA
Ramusis vandenynas prie Amerikos vakarinės pakrantės ir Azijos rytinės pakrantės.
ŽVEJOJAMA
Ramiajame vandenyne prie Amerikos vakarinės pakrantės ir Azijos rytinės pakrantės.
Aliaskinė rudagalvė menkė
Atsisakyk

Jei sugauta Beringo jūroje vakarinėje dalyje, priklausančioje Rusijos teritoriniams vandenims, esantiems į Vakarus nuo 174° Rytų meridiano.

Pagalvok

Jei sugauta  gaubiamaisiais tinklais Ochotsko jūroje ir Rusijos teritoriniuose vandenyse.

Jei sugauta pelaginiais tralais Beringo jūros rytinėje dalyje į Rytus nuo 174° Rytų meridiano.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Aliaskinė rudagalvė menkė (lot. Gadus chalcogrammus) – viena labiausiai pasaulyje žvejojamų žuvų. Ji auga palyginti greitai, o minta daugiausiai kriliais ir kitais mažais vėžiagyviais bei žuvelėmis. Aliaskinės rudagalvės menkės gyvena sekliuose vandenyse iki 200 metrų gylio, dienos metu migruoja tarp dugno ir paviršiaus. Jos dažniausiai dideliu mastu žvejojamos tralais.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Upinė plekšnė
TERITORIJA
Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Šiaurės jūra, Baltijos jūra.
ŽVEJOJAMA
Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Šiaurės jūroje, Baltijos jūroje.
Upinė plekšnė
Atsisakyk

Jei sugauta bet kokio tipo tralu. 

Jei sugauta tinklais rytų Baltijos jūroje ties rytų Lenkijos, Kaliningrado srities, Lietuvos, Latvijos ir dalinai Estijos (iki Saremos salos) krantais.

Pagalvok

Jei sugauta tinklais rytų Baltijos jūroje ir Skagerako bei Kategato sąsiauriuose.

APRAŠYMAS

Upinės plekšnės (lot. Platichthys flesus) dažnai gyvena sekliuose pakrančių vandenyse iki 250 m gylio. Šios žuvys naktį medžioja smulkius vėžiagyvius, moliuskus, žieduotąsias kirmėles. Žvejojamos tralais ir tinklais.

Sterkas
TERITORIJA
Visas paplitimo arealas Eurazijoje. Čekija, Danija, Vengrija, Tunisas, Ukraina, Olandija, Lenkija ir Vokietija.
AUGINAMA
Čekijoje, Danijoje, Vengrijoje, Tunise, Ukrainoje, Olandijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
ŽVEJOJAMA
Visame paplitimo areale Eurazijoje.
Sterkas
Atsisakyk

Jei sugautas gaudyklėmis Lenkijoje  arba Rusijos vandenyse.

Pagalvok

Jei sugautas tinklais ar meškerėmis  Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos vidaus vandenyse.

Jei sugautas gaudyklėmis Kuršių mariose.

Valgyk

Jei užaugintas uždarose sistemose Vokietijoje, Danijoje arba Olandijoje.

Jei sugautas tinklais Estijos Peipaus ir Vertsjervo ežeruose.

Jei sugautas tinklais Latvijos ar Švedijos vidaus vandenyse.

APRAŠYMAS

Sterkas (lot. Sander lucioperca) yra plėšri žuvis, prisitaikiusi medžioti tamsoje ir drumzliname vandenyje, kur gali prisėlinti prie mažų žuvelių. Šios žuvys gali užaugti labai didelės, kai kuriais atvejais daugiau nei metro ilgio ir sverti 15 kg. Lietuvoje sugaunami sterkai turi būti mažiausiai 45 cm ilgio.

Vilkžuvė
TERITORIJA
Šiaurės Atlantas.
ŽVEJOJAMA
Šiaurės Atlante, intensyviausiai Islandijos ir Rusijos teritoriniuose vandenyse.
Vilkžuvė
Atsisakyk

Nepriklausomai nuo žvejybos būdo ir vietos.

Pagalvok

Jei sugauta Islandijos teritoriniuose vandenyse statomaisiais gaužiamaisiais tinklais.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Vilkžuvė (lot. Anarhichas lupus
, Anarhichas spp.) – lėtai auganti žuvis atsiskyrėlė, gyvenanti ant smėlėto arba dumblėto dugno tarp akmenų, 10 – 500 m gylyje. Suaugusios vilkžuvės dažnai slepiasi akmenų plyšiuose. Šios žuvys gali užaugti iki 125 cm ilgio ir sverti daugiau nei 25 kg. Jos žvejojamos daniškais velkamaisiais tinklais ir velkiaujant, dažnai sugaunamos kaip priegauda tralais žvejojant kitas žuvis.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Paltusas
TERITORIJA
Kanada, Norvegija, Didžioji Britanija, Islandija ir Čilė. Atlanto ir Ramusis vandenynas šiaurėje.
AUGINAMA
Kanadoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje ir Čilėje.
ŽVEJOJAMA
Atlanto ir Ramiojo vandenyno šiaurėje, intensyviausiai Kanados, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos teritoriniuose vandenyse.
Paltusas
Atsisakyk

Jei sugautas dugnininias tralais Kanados pakrantėse.

Pagalvok

Jei paltusas užaugintas varžose Norvegijoje.

Jei sugautas ūdomis ties Niufanlendo ar Naujosios Škotijos vandenyse, Kanados teritoriniuose vandenyse.

Valgyk

Jei paltusas užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Europoje.

Jei produktai turi MSC sar ASC sertifikatus*.

APRAŠYMAS

Paltusas (lot. Hippoglossus hippoglossus
) – godus plėšrūnas, ryjantis menkes, juodadėmes menkes ir kitas žuvis. Paltusai dauginasi lėtai, jų prieaugis menkas, bet jie gali užaugti iki 3-4 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 300 kg. Šios žuvys žvejojamos keliose Šiaurės Atlanto vietose ūdomis, tralais arba tinklais.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Juodadėmė menkė
TERITORIJA
Šiaurės Atlantas.
ŽVEJOJAMA
Šiaurės Atlante, intesyviausiai Šiaurės ir Barenco jūrose bei ties Norvegijos, Folklando salų ir Islandijos krantais.
Juodadėmė menkė
Atsisakyk

Jei sugauta priedugniniu tralu Šiaurės rytų Atlante (išskyrūs Islandijos vandenis).

Jei sugauta Šiaurės vakarų Atlante.

Pagalvok

Jei sugauta ūdomis Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Šiaurės, Barenco ar Norvegijos jūrose arba ties Škotijos krantais. 

Jei sugauta tinklais Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Šiaurės, Barenco ar Norvegijos jūrose arba ties Škotijos krantais.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Juodadėmė menkė (lot. Melanogrammus aeglefinus) gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki 14 kg. Ji minta dugne gyvenančiais gyviais – ofiūromis (jūros žvaigždžių giminaitės), moliuskais, žieduotosiomis kirmėlėmis.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

 

Jūros lydekos
TERITORIJA
Šiaurės rytų Atlantas bei Vakarų Afrikos krantai.
ŽVEJOJAMA
Šiaurės rytų Atlante bei ties Vakarų Afrikos krantais, intensyviausiai ties Airija ir Škotija bei Biskajos įlanka.
Jūros lydekos
Atsisakyk

Jei sugautos priedugniniu tralu šiaurės rytų Atlante.
Jei sugautos Viduržemio jūroje (nepriklausomai nuo žvejybos būdo).

Pagalvok

Jei sugautos ūdomis ar tinklais Šiaurės rytų Atlante.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei ilgoji jūrinė lydeka (Merluccius productus) sugauta pelaginiu tralu Šiaurės vakarų Atlante, Kanados ir JAV teritoriniuose vandenyse.

APRAŠYMAS

Jūros lydekos (lot. Merluccius merluccius, Merluccius productus) yra giminingos menkėms. Jos gyvena maždaug 30-1000 metrų gylyje, gali užaugti iki 140 cm ilgio ir sverti 15 kg.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Jūros ešeriai
TERITORIJA
Šiaurės Atlantas.
ŽVEJOJAMA
Šiaurės Atlante, intensyviausiai Norvegijos ir Barenco jūrose ir Folklando salų vandenyse.
Jūros ešeriai
Atsisakyk

Jei  jūrinis ešerys (Sebastes mentella) sagautas pelaginiu ar priedugnio tralu Islandijos ir Norvegijos vandenyse.

Jei jūrinis ešerys (Sebastes mentella) sagautas tinklais ir priedugnio tralu Norvegijos jūroje.

Pagalvok

Jei giliavandenis jūrinis ešerys (Sebastes mentella) sugautas priedugnio tralu Norvegijos ir Barenco jūrose.

Valgyk

Jei giliavandenis jūrinis ešerys (Sebastes mentella) sugautas pelaginiu tralu Norvegijos ir Barenco jūrose.

APRAŠYMAS

Jūros ešeriai (lot. Sebastes norvegicus
, Sebastes mentella) gyvena jūrų pakrančių vandenyse ir fiorduose, 10-200 m gylyje. Jie daugiausia minta dugno gyvūnais: vėžiagyviais, moliuskais, mažomis žuvelėmis. Jūros ešerys lytiškai subręsta vėlai – 9-18 metų amžiaus, todėl intensyvi žvejyba gali stipriai pažeisti išteklius. Jūros ešeriai žvejojami traluojant, taip pat sugaunami kaip priegauda tralais žvejojant kitas žuvis.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Vėgėlė
TERITORIJA
Eurazijos vidaus vandenys ir apysūrės pakrantės.
ŽVEJOJAMA
Eurazijos vidaus vandenyse ir apysūrėse pakrantėse.
Vėgėlė
Atsisakyk

Jei sugauta Europos vidaus vandenyse.

Pagalvok

Jei sugauta meškerėmis Latvijos upėse.

Valgyk

Jei sugauta Estijos, Latvijos ar Švedijos vandenyse.

APRAŠYMAS

Vėgėlės (lot. Lota lota) gyvena giliuose ežeruose ir lėtai tekančiuose šaltuose vandenyse, kuriuose daug deguonies. Užaugusi vėgėlė sveria 2-5 kg. Didžiausios žuvys plaukioja giliai po vandeniu, bet sutinkamos ir seklumose, kai ieško maisto. Mažesnių vėgėlių dažnai būna netoli kranto, kur jos minta vabzdžių lervomis, sraigėmis, moliuskais, vėžiais ir žuvimis. Lietuvoje šios žuvys gyvena ežeruose ir upėse, bet gausiausiai sutinkamos Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose.

Lašiša
TERITORIJA
Šiaurės Atlantas ir Šiaurės Ramusis vandenynas, Baltijos jūra, Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerikos vidaus vandenys. Šiaurės Europa (Norvegija, Farerų salos, Škotija), Pietų Amerika (Čilėje).
AUGINAMA
Šiaurės Europoje (Norvegija, Farerų salos, Škotija), Pietų Amerikoje (Čilėje).
ŽVEJOJAMA
Šiaurės Atlante ir Šiaurės Ramiajame vandenyne, Baltijos jūroje, Šiaurės Europoje iš Šiaurės Amerikos vidaus vandenyse.
Lašiša
Atsisakyk

Jei lašiša užauginta Čilėje.

Jei lašiša sugauta Baltijos jūroje tinklais.

Pagalvok

Jei lašiša užauginta Norvegijoje ar Farerų salose.

Jei lašiša sugauta gaudyklėmis ir pelaginėmis ūdomis Baltijos jūroje (išskyrus Suomijos įlanką).

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Lašiša (lot. Salmo salar
) – žuvis praeivė, neršianti gėlame vandenyje, bet auganti jūroje. Lašišos ir šlakiai gyvena panašiomis sąlygomis ir sužvejojami kartu. Jaunos lašišos 1-3 metus gyvena gėlo vandens telkiniuose, o tada išplaukia į pakrančių vandenis arba atvirą jūrą. Praleidusios jūroje 1-4 metus, jos grįžta neršti į gimtuosius vidaus vandenis.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Skumbrė
TERITORIJA
Šiaurės Atlantas, Vakarų Afrikos krantai, Viduržemio jūra.
ŽVEJOJAMA
Šiaurės Atlante, Vakarų Afrikos krantuose, Viduržemio jūroje.
Skumbrė
Atsisakyk

Jei sugauta tralais ar tinklais Rytų Vidurio Atlante ties Vakarų Afrikos krantais arba Viduržemio jūroje.

Pagalvok

Jei sugauta tinklais arba pelaginiu tralu Šiaurės rytų ar Šiaurės vakarų Atlante.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei sugauta gaubiamuoju tinklu arba meškerėmis Šiaurės Rytų Atlante.

APRAŠYMAS

Skumbrės (lot. Scomber scombrus) yra greitos plaukikės, jos medžioja žuvis plaukiodamos būriais ir tobulai sinchronizuodamos judesius. Lytiškai subrendusios skumbrės būna maždaug 30 cm ilgio. Šių žuvų sutinkama visame Šiaurės Rytų Atlante. Migruodamas iš vienos vietos į kitą, skumbrių būrys nusidriekia lyg kliūtis, perskirianti didelius vandens plotus. Vasarą skumbrės būna dažnos viešnios Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, o retkarčiais atplaukia ir iki Lietuvos krantų.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Mažaakis pangasijas
TERITORIJA
Azijos žuvininkystės ūkiai, Šiaurės Europos ūkiai.
AUGINAMA
Azijos žuvininkystės ūkiuose, Šiaurės Europos ūkiuose.
Mažaakis pangasijas
Atsisakyk

Jei užaugintas ASC nesertifikuotuose Azijos žuvininkystės ūkiuose.*

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą.*

APRAŠYMAS

Mažaakis pangasijas (lot. Pangasianodon hypopthalmus), dar vadinamas skorpionžuve arba rykliniu šamuku, kilęs iš Pietryčių Azijoje esančio Mekongo upės baseino. Kai kurios šioms visaėdėms žuvims giminingos rūšys gali užaugti iki 3 m ilgio. Kaip ir tilapijų, Azijoje auginamų pangasijų žuvininkystės ūkiai teršia aplinką nuotekomis ir atliekomis. Daugelis pangasijų ūkių ėmėsi mažinti poveikį aplinkai ir įgyti ASC sertifikatus. Žuvininkystės ūkiuose užauginti pangasijai dideliais kiekiais eksportuojami į Europą. Pangasijų veisimo ūkiai Vietname prie Mekongo upės suteikia darbo daugeliui šalies moterų.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Otas
TERITORIJA
Šiaurės jūra, Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Baltijos jūra, Juodoji ir Viduržemio jūra. Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Vokietija, Danija, Didžioji Britanija, Olandija ir Norvegija.
AUGINAMA
Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Norvegijoje.
ŽVEJOJAMA
Šiaurės jūroje, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Baltijos jūroje, Juodojoje ir Viduržemio jūrose.
Otas
Atsisakyk

Jei sugautas tralais Šiaurės rytų Atlante.

Pagalvok

Jei užaugintas žuvininkystės ūkiuose  Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Jei sugautas tinklais Šiaurės jūroje.

Valgyk

Jei užaugintas uždarose recirkuliacinėse sistemose Olandijoje.

APRAŠYMAS

Otas (lot. Scophthalmus maximus) – smėlėtame ir akmenuotame jūros dugne gyvenanti žuvis, sutinkama 20-80 metrų gylyje. Ji minta daugiausiai žuvimis, vėžiagyviais ir bestuburiais. Suaugęs otas gali būti metro ilgio ir sverti iki 25 kg. Otų yra Šiaurės jūroje, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne, tačiau jie jautrūs pergaudymui, apie jų išteklius turima mažai duomenų. 

Vaivorykštinis upėtakis
TERITORIJA
Turkija, Danija ir kitos Europos šalys, Pietų Amerika.
AUGINAMA
Turkijoje, Danijoje ir kitose Europos šalyse, Pietų Amerikoje.
Vaivorykštinis upėtakis
Atsisakyk

Jei užaugintas Turkijoje ar Pietų Amerikoje.

Pagalvok

Jei užaugintas žuvininkystės ūkiuose Europoje (ne Turkijoje).

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą.*

Jei užaugintas uždarose sistemose Danijoje  ir Suomijoje.

APRAŠYMAS

Dauguma mažųjų lašišinių žuvų (lot. Oncorhynchus mykiss) Šiaurės Europoje veisiamos tvenkiniuose arba į ežerus ar jūras panardintuose dideliuose narvuose. Vaivorykštiniai upėtakiai būna trijų tipų – gyvenantys upeliuose ir upėse, gyvenantys ežeruose ir gyvenantys jūroje, bet neršiantys gėluosiuose vandenyse. Vaivorykštinis upėtakis priskiriamas mėgėjiškoje žvejyboje populiarioms rūšims, bet Lietuvoje jie nesidaugina, o upėse sutinkami tik pasprukę iš tvenkinių individai. 

*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Jūrinė plekšnė
TERITORIJA
Šiaurės rytų Atlantas (Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Baltijos jūra, Šiaurės jūra, Norvegijos jūra, Islandijos vandenys).
ŽVEJOJAMA
Šiaurės rytų Atlante (Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Baltijos jūra, Šiaurės jūra, Norvegijos jūra, Islandijos vandenys).
Jūrinė plekšnė
Atsisakyk

Jei sugauta įvairių tipų priedugniniais tralais Šiaurės rytų Atlante.

Jei sugauta tinklais Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje.

Pagalvok

Jei sugauta tinklais Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje.

Jei sugauta danišku ar škotišku velkamuoju tinklu Danijos sąsiauriuose ar Šiaurės jūroje.

Jei sugauta priedugnio tralu Norvegijos, Grenlandijos ar Barenco jūrose.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Jūrinės plekšnės (lot. Pleuronectes platessa) sutinkamos smėlingame ir akmenuotame dugne, iki 200-250 m gylyje. Jos gyvena jūroje ir apysūriuose vandenyse. Plekšnės minta žuvimis ir dugne gyvenančiais bestuburiais.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Ledjūrio menkė
TERITORIJA
Šiaurės rytų Atlantas (Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Šiaurės jūra, Norvegijos jūra, Barenco jūra, Islandija, Farerų salų vandenys).
ŽVEJOJAMA
Šiaurės rytų Atlante (Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Šiaurės jūra, Norvegijos jūra, Barenco jūra, Islandija, Farerų salų vandenys).
Ledjūrio menkė
Atsisakyk

Jei sugauta priedugnio tralu Skagerako ar Kategato sąsiauriuose.

Jei sugauta priedugnio tralu Šiaurės, Barenco ir Norvegijos jūrose.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei sugauta tinklais arba ūdomis Islandijos teritoriniuose vandenyse.

Jei sugauta gaubiamuoju tinklu Barenco ir Norvegijos jūrose.

APRAŠYMAS

Ledjūrio menkė (lot. Pollachius virens) dar vadinama amerikiniu polaku. Šios žuvys – greitos plaukikės, apiplaukiančios didelius plotus. Jos medžioja guotais, suvarydamos silkes ir kitas žuveles į vandens paviršių. Ledjūrio menkės lytiškai subręsta 5-10 metų amžiaus, būdamos 40 – 70 cm ilgio. Daugiausia ledjūrio menkių gyvena Šiaurės jūroje, Barenco jūroje ir aplink Islandiją. Jos žvejojamos tralais, gaubiamaisiais tinklais, tinklais ir ūdomis.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Silkė ir strimėlė
TERITORIJA
Šiaurės Atlantas
ŽVEJOJAMA
Šiaurės Atlante
Silkė ir strimėlė
Pagalvok

Jei sugautos Botnijos įlankoje tinklais.

Jei sugautos Kategate, Skagerake ar Baltijos jūros vakaruose.

Jei sugautos pelaginiu tralu ties Airijos ir Islandijos krantais.

Jei sugautos gaubiamaisiais tinklias tie rytiniai Kanados krantais.

Valgyk

Jei sugautos tinklais, tralais ar gaudyklėmis didžiojoje dalyje Baltijos jūros rytuose ir bendrai Šiaurės Atlante.

APRAŠYMAS

Silkių ir strimėlių (lot. Clupea harengus) ištekliai gausūs. Silkės gyvena guotais giliuose vandenyse iki 200 metrų. Šios žuvys daugiausia minta planktonu. Strimėlių aptinkama palei Lietuvos pakrantę, kitose Baltijos jūros vietose ir Atlanto vandenyne. 

Šprotas
TERITORIJA
Šiaurės rytų Atlantas (Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Šiaurės jūra, Baltijos jūra).
ŽVEJOJAMA
Šiaurės rytų Atlante (Skagerako ir Kategato sąsiauriai, Šiaurės jūra, Baltijos jūra).
Šprotas
Pagalvok

Jei sugautas pelaginiu tralu Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, jungiančiuose Baltijos jūrą su Atlanto vandenynu.

Valgyk

Jei sugautas pelaginiais tralais Šiaurės ir Baltijos jūrose ar bendrai Šiaurės rytų Atlante.

APRAŠYMAS

Šprotai (lot. Sprattus sprattus) gyvena guotais atviroje jūroje ir netoli krantų. Jie panašūs į strimėles, bet suaugę būna mažesni. Jų ištekliai, kaip ir silkių, įvairiose vietovėse gali labai skirtis. Šprotai ne tik valgomi, bet jais šeriamos ūkiuose auginamos žuvys. Šprotų gausu Šiaurės rytų Atlante ir visoje Baltijos jūroje, išskyrus Botnijos įlanką. 

Durklažuvė
TERITORIJA
Pietryčių ir Šiaurės vakarų Atlanto vandenynas, Vakarų ir Rytų Indijos vandenynas, Maldyvų teritoriniai vandenys.
ŽVEJOJAMA
Pietryčių ir Šiaurės vakarų Atlanto vandenyne, Vakarų ir Rytų Indijos vandenyne, Maldyvų teritoriniuose vandenyse.
Durklažuvė
Atsisakyk

Nepriklausomai nuo žvejybos vietos ir būdo (išskyrus žuvis, patenkančias į „Pagalvok“ ir „Valgyk“ kategorijas).

Pagalvok

Jei sugauta ūdomis Pietryčių Atlante ir Vakarų Indijos vandenyne.

Jei sugauta meškerėmis Rytų Indijos vandenyne ir Maldyvų teritoriniuose vandenyse.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei sugauta žeberklu ar meškerėmis Šiaurės Vakarų Atlante (JAV arba Kanados teritoriniuose vandenyse).

APRAŠYMAS

Durklažuvė (lot. Xiphias gladius) yra didelė jūrų žuvis su įspūdingu medžioklės įnagiu. Nuo durklo smaigalio iki uodegos galo ji gali būti dviejų metrų ilgio. Ji maitinasi žuvimis: skumbrėmis, barakudomis, lydekomis, ešeriais ir silkėmis, savo grobį nužudo durklu. Durklažuvėms patinka vidutinio klimato ir šiltų jūrų vandenys, jos neršia būriais pavasarį Atlanto vandenyne aplink Sargaso jūrą.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Tilapija
TERITORIJA
Afrika. Kinija, Pietryčių Azija, Lotynų Amerika, Brazilija ir kt.
AUGINAMA
Kinijoje, Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje, Brazilijoje ir kt.
ŽVEJOJAMA
Afrikoje
Tilapija
Atsisakyk

Jei nenurodoma žuvies auginimo vietovė.

Pagalvok

Jei užauginta Brazilijoje.

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą*.

Jei užauginta uždaroje recirkuliacinėje sistemoje Šiaurės Europoje.

APRAŠYMAS

Tilapija (lot. Oreochromis niloticus) yra tropinė žuvis, auginama ežeruose ir tvenkiniuose jau daugiau nei 3000 metų. Ji kilusi iš Afrikos, kur sutinkama gamtoje. Tilapijos yra visaėdės ir minta planktonu, bestuburiais ir kitais dugne gyvenančiais organizmais. Lytiškai subręsta būdamos 5-6 mėnesių amžiaus. Patelės perina ikrus savo burnoje. Po 1-2 savaičių ikriukai praplyšta ir iš jų išsiritę jaunikliai nuplaukia savais keliais. Tilapijos gali sulaukti daugiau nei 10 metų amžiaus ir sverti iki 5 kg.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Dryžasis tunas
TERITORIJA
Atlanto, Indijos ir Ramusis vandenynai, Viduržemio jūra.
ŽVEJOJAMA
Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje.
Dryžasis tunas
Atsisakyk

Jei dryžasis tunas sugautas Indijos ar Ramiajame vandenyne tinklais.

Jei dryžasis tunas sugautas Rytų Atlanto ar Ramiajame vandenyne gaubiamaisiais tinklais, kartu naudojant žuvis viliojančią įrangą.

Jei dryžasis tunas sugautas Rytų Ramiajame vandenyne ūdomis.

Pagalvok

Jei dryžasis sugautas tunas gaubiamaisiais tinklais, papildomai nenaudojant žuvis viliojančios įrangos.

Jei dryžasis tunas sugautas Atlanto vandenyne meškerėmis.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei dryžasis tunas sugautas meškėmis Indijos vandenyne ir Vakarų bei Centriniame Ramiajame vandenyne.

APRAŠYMAS

Dauguma tunų – (lot. Katsuwonus pelamis) greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.


Atlanto menkė
TERITORIJA
Šiaurės rytų Atlantas, Šiaurės vakarų Atlantas, Baltijos, Barenco ir Norvegijos jūra, Svalbardo salyno vandenys, Kategato ir Skagerako sąsiauriai.
ŽVEJOJAMA
Šiaurės rytų Atlante, Šiaurės vakarų Atlante, Baltijos, Barenco ir Norvegijos jūrose, Svalbardo salyno vandenyse, Kategato ir Skagerako sąsiauriuose.
Atlanto menkė
Atsisakyk

Nepriklausomai nuo žvejybos vietos ir būdo (išskyrus žuvis, patenkančias į „Pagalvok“ ir „Valgyk“ kategorijas).

Pagalvok

Jei sugauta tinklais ūdomis ir tralais Barenco ir Norvegijos jūrose.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Menkės (lot. Gadus morhua) gyvena šaltuose šiauriniuose vandenyse, iki 600 m gylyje. Didžiausius išteklius sudaro migruojančios žuvys, nukeliaujančios šimtus kilometrų tarp nerštaviečių ir maitinimosi vietų. Menkės sutinkamos nuo Barenco jūros iki Prancūzijos vakarinės pakrantės, taip pat Baltijos jūroje. 


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Ungurys
TERITORIJA
Europa.
ŽVEJOJAMA
Europoje
Ungurys
Atsisakyk

Jei sugautas nepriklausomai nuo žvejybos vietos ar būdo.

APRAŠYMAS

Ungurio (lot. Anguilla anguilla) gyvenimo ciklas įspūdingas, bet mūsų žinios apie jį vis dar ribotos. Unguriai gyvena labai ilgai, seniausiam sugautam unguriui buvo mažiausiai 88 metai. Visi europiniai unguriai neršia Sargaso jūroje, po neršto lervutės sugrįžta į Europą pasinaudodamos Golfo srove. Jos pasiekia Europą tik po 3 metų kelionės ir tuo metu jau yra vadinamos stikliniais unguriukais. Po 6-12 metų unguriai pradeda žygį atgal į nerštavietes Sargaso jūroje. Visų rūšių unguriai nyksta.

Midija
TERITORIJA
Europos šiauriniai ir vidutinio klimato vandenys. Danija, Olandija, Didžioji Britanija, Švedija.
AUGINAMA
Danijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje.
ŽVEJOJAMA
Europos šiauriniuose ir vidutinio klimato vandenyse.
Midija
Atsisakyk

Jei sugautos dragomis ar dugniniais tralais, gremžiant jautrias dugno buveines.

Pagalvok

Jei sugautos dragomis Danijoje.

Valgyk

Jei užaugintos tradiciniais būdais Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Švedijoje.

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei surinktos rankomis Norvegijos pakrantėse.

APRAŠYMAS

Midijos (lot. Mytilus spp) aptinkamos palei Europos krantus. Jų yra net Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais, tačiau čia užauga gana nedidelės. Midijos tūno grupėmis prisiklijavusios ant akmenų, uolėto dugno ar kitų kietų paviršių iki 10 m gylio, kur maitinasi iš vandens filtruodamos planktoną. Midijų yra visuose šalto ir vidutinio klimato vandenyse. Jos gremžiamos dugniniais tralais arba renkamos rankomis.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Austrė ir didžioji austrė
TERITORIJA
Šiaurės jūra, Skagerako sąsiauris Norvegijoje, Viduržemio jūra. Japonija, Pietų Korėja, Pietų Afrikos Respublika, Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės, Australija, Europa.
AUGINAMA
Austrės gaudomos ir auginamos
Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje Norvegijoje, Viduržemio jūroje. Didžiosios austrės gaudomos ir auginamos Japonijoje, Pietų Korėjoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėse, Australijoje, Europoje.
ŽVEJOJAMA
Austrės gaudomos ir auginamos
Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje Norvegijoje, Viduržemio jūroje. Didžiosios austrės gaudomos ir auginamos Japonijoje, Pietų Korėjoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėse, Australijoje, Europoje.
Austrė ir didžioji austrė
Atsisakyk

Jei sugautos gremžiant dugną dragomis ar dugniniais tralais.

Pagalvok

Ostrea edulis: Jei surinktos rankomis Kategato ir Skagerako sąsiaurių bei Norvegijos pakrantėse.

Valgyk

Jei europinės plokščiosios austrės (Ostrea edulis) užaugintos Šiaurės Europos vandenyse Atlanto vandenyne.

Jei didžiosios austrės (Crassostrea gigas) užaugintos  JAV, Kinijoje ar Šiaurinėje Europoje.

Jei didžiosios austrės (Crassostrea gigas) užaugintos tradiciniais būdais Pietų Amerikoje.


Jei produktai turi MSC ar ASC  sertifikatą.

Jei didžiosios austrės (Crassostrea gigas) surinktos rankomis Norvegijos pakrantėse.

APRAŠYMAS

Austrės (lot. Ostrea spp., 
Crassostrea gigas) gyvena panašiomis sąlygomis kaip ir midijos, bet joms reikia švaraus ir sūraus vandens, jos auga lėtai. Europinių austrių randama Šiaurės jūroje, prie Norvegijos pakrantės, ir Viduržemio jūroje. Didžiosios austrės (Crassostrea gigas) iš Japonijos ir Korėjos išplito į Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantes, Australiją ir Europą, kur varžosi su vietinėmis rūšimis.

Šukutė
TERITORIJA
Šiaurės rytų Atlantas, Viduržemio jūra.
ŽVEJOJAMA
Šiaurės rytų Atlante (intensyviausiai ties Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos krantais), Viduržemio jūroje.
Šukutė
Atsisakyk

Jei sugautos priedugniniais tralais ir dragomis.

Jei sugautos Viduržemio jūroje.

Pagalvok

Jei surinktos rankomis Šiaurės Rytų Atlanto, Airijos, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos pakrantėse.

Valgyk

Jei užaugintos Čilėje ar Peru.

Jei produktai turi ASC sertifikatą**.

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei surinktos rankomis Norvegijos pakrantėse.

APRAŠYMAS

Didžiosios šukutės (lot.Pecten spp.), dar vadinamos piligrimų kriauklėmis, gyvena ant smėlėto dugno, pusiau įsikasusios į smėlį ir filtruodamos iš vandens planktoną. Jos juda staigiai suglausdamos geldeles ir išstumdamos vandens srovę. Šukutės gyvena maždaug 20 metų, jų randama nuo Atlanto vandenyno pakrantės Ispanijoje iki šiaurinės Norvegijos pakrantės. Jos žvejojamos specialiu tralu arba draga, taip pat sugaunamos kaip priegauda.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.


**ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Kalmarai ir aštuonkojai
TERITORIJA
Kalmarai ir aštuonkojai
Atsisakyk

Jei sugauti pelaginiu ar priedugniniu tralu.

Jei aštuonkojai sugauti bučiais ar priedugnio tralu Brazilijos vandenyse.

Jei aštuonkojai sugauti priedugnio tralais Japonijos vandenyse ar Indijos vandenyne

Pagalvok

Jei paprastieji ir kitų rūšių kalmarai sugauti Ramiajame vandenyne.

Jei paprastieji ir kitų rūšių kalmarai sugauti džigais ar pelaginiu tralu Šiaurės Rytų Atlante.

Jei paprastieji ir kitų rūšių kalmarai sugauti džigais Viduržemio jūroje.

Jei Argentinos trumpapelekis kalmaras sugautas Pietvakarių Atlante pelaginiu tralu.

Illex argentinus: Jei sugauti Pietvakarių Atlante pelaginiu tralu.

Jei  aštuonkojai sugauti  bučiais  Maroko, Senegalo, Gambijos, Ispanijos, Portugalijos ar Azorų salų vandenyse.

Jei  aštuonkojai sugauti  meškerėmis Ganos, Maroko ir Mauritanijos vandenyse bei vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Jei aštuonkojai sugauti  tinklais Lamanšo sąsiauryje.

Valgyk

Jei paprastieji ir kitų rūšių kalmarai sugauti džigaujant (naudojant meškeres su specialiais masalais) Šiaurės Rytų ir Pietvakarių Atlante.

Jei Argentinos trumpapelekis sugautas džigaujant (naudojant meškeres su specialiais masalais) Pietvakarių Atlante.

Illex argentinus: Jei sugautas džigaujant.

Jei aštuonkojai sugauti bučiais Lamanšo sąsiauryje.

Jei aštuonkojai sugauti meškerėmis Senegalo, Gambijos ir Meksikos pakrantėse.


APRAŠYMAS

Kalmarai (lot. Loligo vulgaris, Loligo spp., Illex spp., Octopus vulgaris) laisvai plaukioja vandenyje, greitai dauginasi ir gyvena 1,5-3,5 metų. 

Aštuonkojai Octopus vulgaris gyvena dugne, auga lėtai ir yra labai jautrūs pergaudymui. Jie gali užaugti iki 130 cm bet jau 10 cm būna lytiškai subrendę. Aštuonkojai gyvena urvuose ir skylėse ant uolėto, smėlėto ir dumblėto dugno, iki 150 metrų gylyje, minta kitais moliuskais, krabais ir midijomis.

Vėžiai
TERITORIJA
Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidaus vandenys.
AUGINAMA
Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidaus vandenyse
ŽVEJOJAMA
Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidaus vandenyse
Vėžiai
Atsisakyk

Jei sugautas plačiažnyplis vėžis, kuris nuo 2019 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jam yra kilusi grėsmė dėl svetimžemių žymėtųjų ir rainuotųjų vėžių konkurencijos ir platinamų ligų.

Pagalvok

Jei užauginti Kinijoje.

Jei sugauti Kinijoje ir Turkijoje.

Valgyk

Jei užauginti JAV.

Jei sugauti būčiais Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Jei tai svetimžemis žymėtasis vėžys.

Jei tai invazinis raunuotasis vėžys.

APRAŠYMAS

Gėlavandeniai vėžiai (lot. Astacus astacus, Pacifastacus sp., Astacus leptodactylus, Procambrius clarkii, Pacifastacus leniusculus, Orconectes limosus) gyvena ežeruose ir tekančiuose vandenyse. Jiems patinka akmenuotas dugnas su daug mažų ir gerų slėptuvių. Lietuvoje vietinius vėžius beveik visiškai išstūmė iš Šiaurės Amerikos atvežti rainuotieji ir žymėtieji vėžiai. Vietiniai vėžiai nyksta dėl vėžių maro, plintančio su invaziniais vėžiais, kurie yra šios ligos nešiotojai. Kiti vėžiai yra importuojami iš Kinijos, Turkijos ir Šiaurės Amerikos.

Paprastasis uolinis krabas
TERITORIJA
Kamčiatkoje ir Norvegijoje
AUGINAMA
Kamčiatkoje ir Norvegijoje
ŽVEJOJAMA
Kamčiatkoje ir Norvegijoje
Paprastasis uolinis krabas
Atsisakyk

Jei paprastasis uolinis krabas sugautas priedugniniu tralu.

Pagalvok

Jei sugautas bučiais Šiaurės rytų Altante ir Viduržemio jūroje.

Jei sugautas tinklais Švedijos pakrantėse.

Valgyk

Jei sugautas bučiais Airijos jūroje ir Švedijos vandenyse.

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Krabai (lot. Cancer pagurus) gyvena pakrantėse ant uolėto ir akmenuoto dugno, nuo kranto iki maždaug 30 metrų gylio. Kamčiatkoje gyvenantiems karališkiesiems krabams gresia pavojus išnykti, bet į Norvegiją atkeliavę karališkieji krabai taip paplito, kad ima užgožti vietines krabų rūšis.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Šiaurinė krevetė
TERITORIJA
Šiaurės Atlantas
AUGINAMA
Šiaurės Atlante
Šiaurinė krevetė
Atsisakyk

Jei sugautos Šiaurės jūroje, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose.

Jei sugautos ties šiauriniais ir rytiniais Grenlandijos krantais.

Pagalvok

Jei sugautos Barenco ir Norvegijos jūrose.

Jei sugautos ties vakariniais Grenlandijos krantais.

Jei sugautos Islandijos ir Kanados teritoriniuose vandenyse.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei sugautos Kanados teritoriniuose vandenyse esančioje Bafino jūroje.

APRAŠYMAS

Šiaurinės krevetės (lot. Pandalus borealis) gyvena ant minkštodugno 50 – 500 m gylyje. Jos poruojasi rudenį, o patelė apvaisintus kiaušinėlius tarp savo galinių kojų nešiojasi visą žiemą. Suaugusi šiaurinė krevetė krevetė gali būti 16-17 cm ilgio. Jos žvejojamos tralais.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Tropinės krevetės: didžioji krevetė, tigrinė krevetė ir kitos
TERITORIJA
Pietryčių Azija, Indonezija, Indija, Pietų Afrika, Australija.
AUGINAMA
Pietryčių Azijoje, Indonezijoje, Indijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje.
Tropinės krevetės: didžioji krevetė, tigrinė krevetė ir kitos
Atsisakyk

Visų tropinių didžiųjų krevečių, nepriklausomai nuo auginimo ar žvejybos vietos.

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą**.

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Tropinės krevetės (lot. Fenneropenaeus indicus, Heterocarpus reedi, Litopenaeus vannamei, Metapenaeus ensis, M. monoceros, Penaeus monodon, P. notialis, Pleoticus muelleri) gaudomos natūralioje aplinkoje arba auginamos ūkiuose. Abu variantai kelia aplinkosaugos problemų. Jos žvejojamos tralais, kurie pažeidžia dugno bendrijas, kenkia koralams ir kitiems dugno gyvūnams. Specializuoti krevečių ūkiai yra viena pagrindinių grėsmių nykstantiems mangrovių miškams. Mangrovių miškai kertami, kad krevečių ūkiai turėtų vietos plėstis. Tokia ūkių plėtra yra trumparegiška, dažniausiai nemąstoma apie ilgalaikes perspektyvas ir apie aplinkai daromą žalą.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.


**ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Auksaspalvis sparas (dorada)
TERITORIJA
Viduržemio jūra, Šiaurės Atlanto rytiniai krantai. Viduržemio jūra.
AUGINAMA
Viduržemio jūroje.
ŽVEJOJAMA
Viduržemio jūroje, Šiaurės Atlanto rytiniuose krantuose.
Auksaspalvis sparas (dorada)
Atsisakyk

Jei sugautas tinklais ir tralais Viduržemio jūroje.

Jei sugautas tinklais Šiaurės rytų Atlanto vandenyne.

Pagalvok

Jei užaugintas pratekančiose sistemose Prancūzijoje.

Jei užaugintas varžose Viduržemio jūroje.

Jei sugautas meškerėmis Šiaurės rytų Atlante ir Viduržemio jūroje.

Jei sugautas gaudyklėmis Viduržemio jūroje.

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą.

APRAŠYMAS

Auksaspalviai sparai (lot. Sparus aurata) daugiausiai maitinasi moliuskais (midijomis ir austrėmis), o suaugę individai pasiekia 70 cm ilgį. Pavasarį sparai dažnai aptinkami pakrantės įlankose, todėl jau nuo seno ekstensyviais metodais buvo auginami Italijoje ir Pietų Ispanijoje, užtveriant žuvis lagūnose. Nuo devintojo dešimtmečio pradėtos taikyti intensyvios auginimo technologijos, o didžioji dalis rinkoje esančios žuvies užauginta jūroje panardintose varžose Viduržemio ir Kanarų salų regionuose.  Kadangi auksaspalviai sparai yra plėšrios žuvys, jų auginimui naudojami ne tokių vertingų žuvų ištekliai.

Juodasis paltusas
TERITORIJA

Kanada, Norvegija, Didžioji Britanija, Islandija ir Čilė. Atlanto ir Ramiojo vandenynų šiaurėje.
AUGINAMA
Kanadoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje ir Čilėje.
ŽVEJOJAMA
Atlanto ir Ramiojo vandenyno šiaurėje, intensyviausiai Kanados, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos teritoriniuose vandenyse.
Juodasis paltusas
Atsisakyk

Jei sugautas ūdomis, tinklais ar preidugnio tralu vakarinėse Grenlandijos pakrantėse.

Jei sugautas ūdomis ar tinklais Norvegijos ir Barenco jūrose.

Jei sugautas priedugnio tralu Islandijos, Farero salų ar Škotijos vandenyse.

Pagalvok

Jei sugautas ūdomis ar gaubiamaisiais tinklais Islandijos teritoriniuose vandenyse.

Jei sugautas priedugnio tralu ar ūdomis Beringo jūroje.

Jei sugautas tinklais arba ūdomis prie Grenlandijos krantų.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Paltusas (lot. Reinhardtius hippoglossoides) – godus plėšrūnas, ryjantis menkes, juodadėmes menkes ir kitas žuvis. Paltusai dauginasi lėtai, jų prieaugis menkas, bet jie gali užaugti iki 3-4 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 300 kg. Šios žuvys žvejojamos keliose Šiaurės Atlanto vietose ūdomis, tralais arba tinklais.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.

Šlakis ar margasis upėtakis
TERITORIJA

Šiaurės Atlantas ir Šiaurės Ramusis vandenynas, Baltijos jūra, Šiaurės Europos iš Šiaurės Amerikos vidaus vandenys. Šiaurės Europa (Norvegija, Farerų salos, Škotija), Pietų Amerika (Čilėje).
AUGINAMA
Šiaurės Europoje (Norvegija, Farerų salos, Škotija), Pietų Amerikoje (Čilėje).
ŽVEJOJAMA
Šiaurės Atlante ir Šiaurės Ramiajame vandenyne, Baltijos jūroje, Šiaurės Europoje iš Šiaurės Amerikos vidaus vandenyse.
Šlakis ar margasis upėtakis
Atsisakyk

Jei šlakis sugautas laisvėje, nepriklausomai žvejybos vietos ir būdo.

Pagalvok

Jei margasis upėtakis užaugintas Šiaurės Europoje. 

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą*.

Jei margasis upėtakis užaugintas Austrijoje.

APRAŠYMAS

Lašiša (lot. Salmo trutta
) – žuvis praeivė, neršianti gėlame vandenyje, bet auganti jūroje. Lašišos ir šlakiai gyvena panašiomis sąlygomis ir sužvejojami kartu. Jaunos lašišos 1-3 metus gyvena gėlo vandens telkiniuose, o tada išplaukia į pakrančių vandenis arba atvirą jūrą. Praleidusios jūroje 1-4 metus, jos grįžta neršti į gimtuosius vidaus vandenis.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Šiaurės Amerikos lašišos (kuprė, keta ar karališkoji lašiša)
TERITORIJA
Šiaurės Atlantas ir Šiaurės Ramusis vandenynas, Baltijos jūra, Šiaurės Europos iš Šiaurės Amerikos vidaus vandenys. Šiaurės Europoje (Norvegija, Farerų salos, Škotija), Pietų Amerikoje (Čilėje).
AUGINAMA
Šiaurės Europoje (Norvegija, Farerų salos, Škotija), Pietų Amerikoje (Čilėje).
ŽVEJOJAMA
Šiaurės Atlante ir Šiaurės Ramiajame vandenyne, Baltijos jūroje, Šiaurės Europoje iš Šiaurės Amerikos vidaus vandenyse.
Šiaurės Amerikos lašišos (kuprė, keta ar karališkoji lašiša)
Atsisakyk

Jei karališkoji lašiša sugauta tinklais Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne tinklais.

Pagalvok

Jei Šiaurės Amerikos lašišos (Gorbuša ir Keta) sugautos tinklais Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne, Kanados teritoriniuose vandenyse.

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą*.

Jei Šiaurės Amerikos lašišos (Gorbuša ir Keta) sugautos Šiaurės Rytų Ramiajame vandenyne JAV (Aliaska) ir Kanados teritoriniuose vandenyse.

APRAŠYMAS

Lašiša (lot. Oncorhynchus spp.) – žuvis praeivė, neršianti gėlame vandenyje, bet auganti jūroje. Lašišos ir šlakiai gyvena panašiomis sąlygomis ir sužvejojami kartu. Jaunos lašišos 1-3 metus gyvena gėlo vandens telkiniuose, o tada išplaukia į pakrančių vandenis arba atvirą jūrą. Praleidusios jūroje 1-4 metus, jos grįžta neršti į gimtuosius vidaus vandenis.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Ilgapelekis tunas
TERITORIJA
Atlanto, Indijos ir Ramusis vandenynai, Viduržemio jūra.
ŽVEJOJAMA
Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje.
Ilgapelekis tunas
Atsisakyk

Jei ilgapelekis tunas sugautas įprastiniais žvejybos įrankiais. 

Jei ilgapelekis tunas sugautas Viduržemio jūroje. 

Pagalvok

Jei ilgapelekis tunas sugautas meškerėmis Indijos vandenyne ir Pietų Afrikos vandenyse. 

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą*.

Jei ilgapelekis tunas sugautas meškerėmis ar velkiaujant Ramiajame ir Atlanto vandenyne.

APRAŠYMAS

Dauguma tunų (lot. Thunnus alalunga) – greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Ilgauodegis tunas
TERITORIJA
Atlanto, Indijos ir Ramusis vandenynai, Viduržemio jūra.
ŽVEJOJAMA
Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje.
Ilgauodegis tunas
Atsisakyk

Ilgauodegio tuno nepriklausomai nuo žvejybos būdo ir vietos (išskyrus žuvis, patenkančias į kategorijas „Pagalvok“ ir „Valgyk“).

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą*.

Jei ilgauodegis tunas sugautas meškerėmis ar velkiaujant Vakarų Centriniame Ramiajame vandenyne. 

APRAŠYMAS

Dauguma tunų (lot. Thunnus tonggol) – greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Gelsvauodegis tunas
TERITORIJA
Atlantas, Indijos ir Ramusis vandenynai, Viduržemio jūra.
ŽVEJOJAMA
Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje.
Gelsvauodegis tunas
Atsisakyk

Jei gelsvauodegis tunas sugautas tinklais ir pelaginėmis ūdomis bei gaubiamaisiais tinklais kartu naudojant žuvis agreguojančią įrangą.

Pagalvok

Jei gelsvauodegis tunas sugautas Rytų, Vakarų ir Centriniame Ramiajame vandenyne gaubiamuoju tinklu.

Jei gelsvauodegis tunas sugautas meškerėmis Indijos ir Atlanto vandenynuose.

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą*.


Jei geltonuodegis tunas sugautas meškerėmis ar tik valu su masalu Ramiojo vandenyno centrinėje ir vakarinėje dalyje ar sugautas Filipinų ir Indonezijos vandenyse valu su masalu.

APRAŠYMAS

Dauguma tunų (lot. Thunnus albacares) – greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Paprastasis tunas
TERITORIJA
Atlanto, Indijos ir Ramusis vandenynai, Viduržemio jūra.
ŽVEJOJAMA
Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje.
Paprastasis tunas
Atsisakyk

Jei paprastasis tunas sugautas Rytų Atlante ir Viduržemio jūroje ūdomis.

Jei paprastasis tunas sugautas gaubiamuoju tinklu. 

Pagalvok

Jei paprastasis tunas sugautas Šiaurės Rytų ar Vakarų Centriniame Atlante PS (FAD-Free).

Jei paprastasis tunas sugautas Viduržemio jūroje meškerėmis, gaudyklėmis ar tik valu su masalu.

Valgyk

Jei produktai turi ASC sertifikatą*.

APRAŠYMAS

Dauguma tunų (lot. Thunnus thynnus) – greitai plaukiojantys atvirų vandenų medžiotojai. Paprastieji tunai gali plaukti daugiau kaip 80 kilometrų per valandą greičiu. Šios žyvys gyvena panašiomis sąlygomis: jų yra Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje. Žvejojant tunus, kaip priegauda į tinklus patenka jūrų paukščių, ryklių, rajų, jūros vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat tunų jauniklių, dar nespėjusių nė karto išneršti.


*ASC (Aquaculture Stewardship Council) – ženklinimo sistema, užtikrinanti, kad žuvies auginimas nedaro poveikio vietinėms ekosistemoms.

Kamčiakinis karališkasis krabas
TERITORIJA
Kamčiatka ir Norvegija.
ŽVEJOJAMA
Kamčiatkoje ir Norvegijoje.
Kamčiakinis karališkasis krabas
Atsisakyk

Jei kamčiakinis karališkasis krabas sugautas Beringo jūros vakarinėje pakrantėje ir Rusijos teritoriniuose vandenyse.

Pagalvok

Jei kamčiakinis karališkasis krabas sugautas bučiais ir gaudyklėmis Norvegijoje.

Valgyk

Jei produktai turi MSC sertifikatą*.

Jei kamčiakinis karališkasis krabas sugautas bučiais Šiaurės Altante JAV teritoriniuose vandenyse ties Aliaska ar Beringo jūroje Rusijos teritoriniuose vandenyse.

APRAŠYMAS

Krabai (lot. Paralithodes camtschaticus) gyvena pakrantėse ant uolėto ir akmenuoto dugno, nuo kranto iki maždaug 30 metrų gylio. Kamčiatkoje gyvenantiems karališkiesiems krabams gresia pavojus išnykti, bet į Norvegiją atkeliavę karališkieji krabai taip paplito, kad ima užgožti vietines krabų rūšis.


*MSC (Marine Stewardship Council) – žuvininkystės standartas, reiškiantis, jog žvejyba nesukėlė grėsmės žuvų populiacijai, išlaikė ekosistemų įvairovę, o žvejybų sistemos atitiko vietinius, nacionalinius ir tarptautinius standartus.